Gimęs skurdžioje šeimoje A. Vivaldi kunigo karjerą rinkosi tiek pat, kiek plaukų spalvą. Jį visada domino tik muzika. Tačiau tais laikais smuikininko karjera suteikė dar mažiau finansinio saugumo nei šiandien, todėl varginga šeima nusprendė, kad sūnus turėtų tapti kunigu.

Laimei, A. Vivaldi neilgai ėjo kunigo pareigas, o pradėjęs trečią dešimtį jau buvo žinomas kaip puikus atlikėjas ir kompozitorius. 1703 m. tapo „Ospedale della Pietà“ mokytoju. Pieta buvo mergaičių, kurių daugumą sudarė nesantuokinės turtingų ir galingų miesto vyrų dukterys, prieglauda.

Dėl didelės paramos, skiriamos sąžinės graužiamų tėvų, Pieta turėjo puikų chorą ir orkestrą. Turistai iš visos Europos plūdo paspoksoti į merginas, kurios grojo ne tik tokiais moteriškais instrumentais, kaip fleitos, bet ir mušė vyriškuosius litaurus.

A. Vivaldi ne tik dirbo muzikiniu Pietos vadovu, bet per 35 metus šiam orkestrui parašė 400 koncertų, nors XX a. Igoris Stravinskis aiškino, kad A. Vivaldi tiesiog tą patį koncertą perrašė 400 kartų. Tarp jų – ir garsiausias A. Vivaldi darbas „Keturi metų laikai“.