Vokietijoje susirinkę derybininkai iki paryčių stengėsi parengti susitikimo baigiamąjį pranešimą, sudarantį bent jau įspūdį, kad ekscentriškam naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui ir kitų pajėgiausių pasaulio ekonomikų lyderiams pavyko rasti bendrą kalbą.

Tuo metu Hamburgo valdžia ruošėsi tolesnei demonstracijų bangai po dvi dienas trukusių susirėmimų tarp policijos ir protestuojančių antikapitalistų. Per šias riaušes Vokietijos antrajame didžiausiame mieste buvo sužeisti per 200 teisėsaugos pareigūnų ir buvo padaryta didelės žalos.

Pastarąsias dvi dienas karingi protestuotojai padeginėjo automobilius, daužė langus ir svaidė akmenis į riaušių policijos pareigūnus. Pastariesiems teko panaudoti vandens patrankas ir ašarines dujas, o virš gatvių skraidė policijos sraigtasparniai, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Dėl šių susirėmimų JAV pirmoji ponia Melania Trump (Melania Tramp) penktadienį negalėjo kartu su kitomis lyderių sutuoktinėmis dalyvauti ekskursijoje į Hamburgo uostą. Kanados delegacijos automobiliui buvo perrėžto padangos, o kai kurias gatves blokavo nedideli protestuotojų būriai.

Šeštadienį keliasdešimt tūkstančių žmonių planuoja dalyvauti taikiame proteste. Hamburgo policija „Twitter“ žinutėje rašė, kad atmosfera kol kas atrodo „atsipalaidavusi“. Vis dėlto dienraštis „Bild“ jau pranešė apie pirmuosius naujus susirėmimus.

„Karas, klimato kaita, išnaudojimas kyla iš kapitalistinės sistemos, kuriai atstovauja G-20 ir kurią čia gina 20 tūkst. policininkų“, – AFP sakė demonstrantas Georgas Ismailas.

„Bild“ savo aštriame vedamajame smerkė susitikimo organizatorę kanclerę Angelą Merkel ir teigė, kad šis renginys tapo „fiasko“ prieš rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus.

„Aišku, policija darė viską, ką galėjo. Tačiau gatvės priklausė miniai“, – konstatavo „Bild“.

Tačiau D.Trumpas savo ruožtu gyrė A.Merkel už „fantastišką darbą“.

D.Trumpas prieš V.Putiną

Budriai saugomame susitikimo komplekse padėtis toli gražu neatrodė rami.

Ypač nekantriai buvo laukiama D.Trumpo pirmosios tiesioginės akistatos su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jųdviejų derybos penktadienio vakarą užsitęsė 2 val. 15 minučių.

Ankstesnę dieną D.Trumpas pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje, o penktadienį abu lyderiai „labai nuodugniame ir ilgai“ kalbėjosi apie kaltinimus, jog Rusija kišosi į 2016 metų JAV rinkimus, sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).

Vis dėlto JAV diplomatijos vadovas, taip pat dalyvavęs šiose užsitęsusiose derybose, pridūrė, kad abu lyderiai „labai greitai rado bendrą kalbą“ ir kad tarp jų „labai aiškiai užsimezgė teigiamas ryšys“.

Šeštadienį D.Trumpas pareiškė, kad šis jo pokalbis su V.Putinu buvo „stulbinamas“.

D.Trumpas taip pat pirmąkart nuo savo inauguracijos susitiko su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto (Enrike Penja Njeto) ir tvirtino, kad kaimyninė valstybė „neabejotinai“ sumokės už jo planuojamą pasienyje pastatyti sieną. Tačiau Meksikos užsienio reikalų ministras sakė, kad šis klausimas per derybas nebuvo aptarinėjamas.

Šeštadienį D.Trumpas susitiko su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei) ir pareiškė, kad prieštaringai vertinamas jo valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje įvyks kaip planuota. Be to, Baltųjų rūmų vadovas išreiškė viltį, kad „labai, labai greitai“ bus sudaryta „labai stipri“ dvišalė prekybos sutartis.

Jis išsakė šią nuomonę, nors Europos Sąjunga yra perspėjusi Londoną nesiderėti dėl jokių atskirų sutarčių iki Britanijos išstojimo iš Bendrijos proceso pabaigos.

Vėliau D.Trumpas turėtų susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu). Planuojama, kad jie aptars opius klausimus – Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą po šią savaitę Pchenjano įvykdyto raketos bandymo, susitarimą dėl JAV ginkluotės pardavimo Taivanui ir Kinijos plieno eksporto reikalus.

Xi Jinpingas taip pat susitiko su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzu Abe); per jųdviejų derybas daugiausiai dėmesio skirta Šiaurės Korėjos krizei. Prognozuota, kad Sh.Abe paragins Kinijos lyderį didinti spaudimą Pchenjanui; to paties ne kartą reikalavo ir D.Trumpas.

Pasiekė kompromisą dėl klimato kaitos

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai šeštadienį sutiko su kompromisiniu sprendimu savo susitikimo baigiamajame pareiškime paminėti, kad „atsižvelgia“ į JAV apsisprendimą pasitraukti iš 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties, nurodė šaltiniai Hamburge.

Pranešime taip pat sakoma, kad Jungtinės Valstijos „stengsis glaudžiai bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad padėtų joms švariau ir veiksmingiau išgauti bei panaudoti iškastinį kurą, taip pat diegti atsinaujinančių ir kitokių švarių šaltinių energetiką, atsižvelgiant į prieigos prie energijos ir saugumo svarbą jų nacionaliniu lygmeniu nuspręstame indėlyje“, sakė šaltiniai.

Ukrainos konfliktas aptartas kuluaruose

Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai šeštadienį susitiko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose aptarti konflikto Rytų Ukrainoje.

Vokietijos vyriausybės trumpame pranešime sakoma, kad kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per darbo pusryčius susitarė, kad paliaubos, numatytos pagal 2015 metų Minsko taikos susitarimus, turi būti „nuodugniai įgyvendintos“.

„Per pusryčius buvo apsikeista nuomonėmis, kur iš tikrųjų esame įgyvendinant Ukrainos sureguliavimo (planą). Konstatuojama, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas smarkiai stringa, todėl neslepiamas rimtas nusivylimas“, – žurnalistams sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

A.Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) tarpininkavo sudarant Minsko susitarimus, bet jų įgyvendinimas ilgainiui įstrigo.

Per G-20 aukščiausio lygio susitikimą Vokietija ir Prancūzija vadovavo diplomatinėms pastangoms sureguliuoti konfliktą Ukrainos rytuose kartu su Rusija ir Kijevu, kuris nėra stipriausių ekonomikų klubo narys.

Šeštadienį surengtose derybose į šį procesą buvo įtrauktas ir naujasis Prancūzijos lyderis E.Macronas.

Popiežius perspėjo dėl pavojingų aljansų

Popiežius Pranciškus šeštadienį pareiškė, kad Vokietijoje vykstantis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas kelia jam nerimą dėl potencialiai „labai pavojingų aljansų“ tarp pasaulio lyderių, žadančių ypač skaudžia pasekmes migrantams.

„Nerimauju dėl labai pavojingų aljansų tarp galingųjų šalių, kurių požiūris į pasaulį yra iškreiptas: Amerikos ir Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos, (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino ir (Sirijos prezidento Basharo al) Assado (Bašaro Asado) – dėl karo Sirijoje“, – pontifikas sakė duodamas interviu Italijos dienraščiui „La Repubblica“.

„Šis pavojus susijęs su imigracija. Šiandieniniame pasaulyje mūsų pagrindinė ir, deja, didėjanti problema yra neturtingųjų, silpnųjų, atskirtųjų, tarp jų migrantų, reikalai“, – pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį į šalis, „bijančias migrantų invazijos“.

„Štai kodėl G-20 kelia man susirūpinimą: jis daugiausiai smogia imigrantams“, – sakė Pranciškus.

Kalbėdamas apie Europą, „turtingiausią žemyną visame pasaulyje“, nuo 2015 metų patiriantį šimtų tūkstančių migrantų ir pabėgėlių antplūdį, pontifikas perspėjo jo lyderius nesusivilioti iliuzija, kad bus įmanoma uždaryti savo sienas.

Penktadienį Pranciškus, paragino G-20 lyderius siekti „labiau įtraukiančio ir tvaresnio pasaulio ekonomikos augimo“, taip pat priminė apie kančias, patiriamas 30 mln. žmonių konfliktų ir bado krečiamuose regionuose, ypač Afrikoje ir Jemene.