A.Merkel centro kairysis varžovas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) pripažino, kad jo socialdemokratai patyrė triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose. Prognozės rodė, kad šįkart jo partija pasirodė prasčiausiai per pokario laikotarpį.

M.Schulzas pažadėjo, kad Socialdemokratų partija (SDP), priklausanti kadenciją baigiančiai A.Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“, pereis į opoziciją.

„Turime mandatą formuoti naują vyriausybę, ir jokia vyriausybė negali būti suformuota prieš mus“, – A.Merkel sakė džiūgaujantiems šalininkams. Ji pridūrė, kad nebuvo „savaime suprantama“, ar jos konservatorių blokas gaus pirmąją vietą po 12 metų valdymo, nes pastarieji ketveri metai buvo „nepaprastai sunkūs“.

Kanclerė pabrėžė, kad „gyvename audringais laikais“ tarptautinėje arenoje, bet pridūrė: „Ketinu Vokietijoje sukurti stabilią vyriausybę“.

Didžiausia sekmadienį vykusių rinkimų laimėtoja tapo prieš ketverius metus įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Ji liko trečia po kampanijos, per kurią aštriai kritikavo A.Merkel ir jos sprendimą 2015 metais įsileisti į Vokietiją daugybę migrantų, taip pat sugebėjo išnaudoti platesnį nepasitenkinimą senaisiais politikos veidais.

Alice Weidel (Alis Veidel), viena iš AfD lyderių, sakė, kad jos partija užtikrins „konstruktyvią opoziciją“. Tačiau partijos bendrapirmininkis Alexander'as Gaulandas (Aleksandras Gaulandas) kalbėjo griežtesniu tonu: jis pažadėjo, kad „mes susigrąžinsime mūsų šalį“ ir perspėjo „medžiosiantis“ A.Merkel.

Galutiniai rezultatai, paskelbti pirmadienį prieš 4 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku rodo, kad A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 33 proc. balsų. Konservatorių pozicijos susilpnėjo: prieš ketverius metus jie surinko 41,5 proc. balsų, o šiais metais jų pasirodymas buvo vienas blogiausių per pokario laikotarpį.

A.Schulzo socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų (2013-aisiais už juos balsavo 25,7 proc. rinkėjų). Šie rezultatai buvo blogesni negu ankstesnis prasčiausias SDP pasirodymas prieš aštuonerius metus, kai jie surinko 23 proc. balsų.

AfD savo ruožtu gavo 12,6 proc. balsų. Ketvirtoji liko kita labiausiai savo pozicijas sustiprinusi politinė jėga – verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), laimėjusi 10,7 proc. balsų ir grįžtanti į parlamentą po ketverių metų pertraukos.

FDP buvo A.Merkel antrosios koalicijos partnerė 2009–2013 metais, bet prieš ketverius metus buvo praradusi visas savo vietas parlamente.

„Šalyje, kuriai nesvetima piktdžiuga, mūsų sugrįžimas yra drąsinanti žinia – po nesėkmės įmanoma nauja pradžia“, – savo šalininkams sakė partijos lyderis Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Kairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) gavo 9,2 proc. balsų ir nežymiai aplenkė tradiciškai į kairę linkusius žaliuosius, laimėjusius 8,9 procento. Taigi, 5 proc. slenkstį peržengė ir į parlamentą pateko šešios politinės grupės vietoje ankstesnių keturių.

Nerimas dėl AfD

Visos vyraujančios politinės srovės partijos atmetė galimybė bendradarbiauti su AfD, o A.Merkel konservatoriai nesudarys koalicijos su „Die Linke“.

Tai reiškia, kad matematiškai įmanomi du vyriausybės variantai: tęsti „didžiąją koaliciją“ arba A.Merkel blokui susivienyti su FDP ir Žaliųjų partija.

Pastarasis aljansas vadinamas „Jamaikos“ koalicija, nes šių partijų spalvos yra tokios pačios, kaip tos Karibų valstybės vėliavos. Tokios sudėties koalicijos jau buvo išbandytos atskirų Vokietijos žemių vyriausybėse, nors joms ne visada gerai sekėsi. Federaliniu mastu tokia koalicija niekada nebuvo sukurta.

Socialdemokratai sekmadienio vakarą tvirtino, kad nebetęs partnerystės su A.Merkel.

„Visiškai aišku, kad rinkėjai mums suteikė vaidmenį opozicijoje“, – pabrėžė M.Schulzas.

Komentuodamas AfD iškilimą į trečiąją vietą jis sakė, kad „negali būti, jog opozicijai Vokietijoje vadovautų kraštutinė dešinioji partija“.

Sukurpti „Jamaikos“ koalicijai tikriausiai reikėtų nemažai laiko. Laisvoji demokratų partija ir žalieji yra tradiciniai varžovai. Prieš ketverius metus A.Merkel konservatoriai ir žalieji žvalgė galimybę sudaryti dviejų partijų koaliciją, bet iš to nieko neišėjo.

Prastesnis nei tikėtasi pasirodymas gali atnaujinti spaudimą A.Merkel blokui stiprinti konservatyvųjį įvaizdį. Bavarijos žemės premjeras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis), ginčijęsis su A.Merkel dėl imigrantų bangos, bet šiais metais atidėjęs į šalį jųdviejų nesutarimus, sakė, kad šie rezultatai rodo, jog konservatoriams reikia uždengti „atvirą flangą dešinėje“.

Rytinės Saksonijos-Anhalto žemės konservatyvių pažiūrų premjeras Reineris Haseloffas (Reineris Hazelofas) sakė, kad būtų klaida ignoruoti AfD iškilimą.

„Mums reikia atsakymo – neturi būti jokios demokratinės alternatyvos mūsų dešinei, – pridūrė jis. – Kol ji yra, mes nesame užbaigę savo namų darbų.“

„Alternatyva Vokietijai“ yra pirmoji per pastaruosius 60 metų į parlamentą patekusi labiau už konservatorius politiniame spektre į dešinę nukrypusi partija.

A.Merkel žadėjo atlikti „nuodugnią analizę, nes norime susigrąžinti balsavusius už AfD, spręsdami problemas, atsižvelgdami į jų susirūpinimus ir nuogąstavimus, o visų pirma – vykdydami gerą politiką“.

Berlyne mažiausiai 500 žmonių sekmadienio vakarą susirinko prie sostinės centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė savo sėkmę, ir skandavo šūkius „naciai, lauk“ bei „visas Berlynas nekenčia AfD“. Keli protestuotojai pastatą apmėtė buteliais, bet policija demonstrantams neleido prisiartinti.

Panašių protestų įsiplieskė Kelne, Hamburge ir Frankfurte, bet policija nurodė, kad jie buvo daugiausiai taikūs.

Pagrindinės žydų organizacijos reiškė nerimą dėl AfD sėkmės, o Pasaulio žydų kongresas vadino šią partiją „gėdingu reakciniu judėjimu, primenančius blogiausius Vokietijos praeities momentus“.

Pagrindinių partijų lyderiai pažadėjo rimtai reaguoti į AfD patekimą į parlamentą. Žaliųjų bendrapirmininkė Katrin Goering-Eckardt (Katrin Gėring-Ekart) sakė savo šalininkams, kad „parlamente vėl sėdės naciai“.

„Neleisime nė vieno išpuolio prieš Vokietijos demokratiją“, – perspėjo ji, išprovokuodama plojimus.

AfD lyderiai tokias kalbas atmetė. Paklaustas naujienų agentūros „The Associated Press“, kokį signalą jų laimėjimas siunčia tarptautinei bendrijai, partijos bendrapirmininkis Joergas Meuthenas (Jorgas Moitenas) atsakė: „Kad Vokietijoje vėl yra konservatyvioji politika. Ir kad Vokietijos parlamente vėl esama patriotų.“

„Noriu pabrėžti, kad Vokietijos parlamente nėra jokio kraštutinės dešiniosios politikos pavojaus“, – teigė jis.

Kiti Europos dešiniojo populistinio sparno lyderiai sveikino AfD sėkmę. Nyderlandų politikas Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Žinia yra aiški. Mes nesame islamiškos valstybės.“

„Bravo mūsų sąjungininkams iš AfD dėl šio istorinio rezultato!“ – tviteryje rašė Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kovojusi dėl prezidento posto antrajame rinkimų ture.

„Tai naujas Europos tautų atsibudimo simbolis“, – pridūrė ji.