O jei kelias nepaženklintas šviesą atspindinčiomis linijomis, perėjomis ir rodyklėmis – keliskart sudėtingiau, perspėja vairavimo instruktoriai. Deja, šiemet nė viename valstybinės reikšmės kelyje linijos dar nebuvo perdažytos. Nuogąstaujama, kad dėl įstatymo spragomis piktnaudžiaujančios įmonės bei biurokratizmo keliai gali likti be atnaujintų linijų, dėl to avarijų skaičius, tikėtina, dar labiau išaugs.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užfiksuota 11 proc. daugiau eismo įvykių nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys. Taip pat dešimtadaliu daugiau žmonių žuvo bei buvo sužaloti. Didžioji dalis tragiškų mirtimi besibaigiančių avarijų įvyksta užmiesčio keliuose.

Pamatykite filmuke, kaip lietus paslepia paprastas linijas, lyginant su iškilusiomis – modernesniu, struktūriniu ženklinimu. Lygiai taip pat nieko nesimato ir neženklintame kelyje.

Keliai be linijų – nesaugu

„Artėja tamsusis metų laikas su lietumis ir sniegu. Vairuotojai dažnai neįvertina, kad vairuoti šviesiu paros metu geromis oro sąlygomis bei tamsoje ir lyjant yra labai skirtinga. Visų pirma, tamsoje turėtume važiuoti lėčiau nei tai darytume dieną, taip pat ir gerokai atsakingiau, nes matomumas labai sumažėja“, – sako Rokas Markevičius, patyręs lenktynininkas, vairavimo instruktorius, „Saugaus vairavimo mokyklos“ įkūrėjas.

Nepaženklintame kelyje vairuoti daug sudėtingiau. Galima lengvai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pavojingoje vietoje ar posūkyje, ratu kliudyti nepaženklintą kelkraštį, dėl to mašiną gali sumėtyti.

Pasak specialisto, šviesą atspindinčios linijos ant kelio padeda vairuotojams geriau orientuotis, ypač tamsoje, lyjant ar sningant. Linijos leidžia aiškiau matyti kelio ribas ir posūkius, pajausti krašto ribą, atskiria priešpriešinį eismo srautą.

„Nepaženklintame kelyje vairuoti daug sudėtingiau. Galima lengvai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pavojingoje vietoje ar posūkyje, ratu kliudyti nepaženklintą kelkraštį, dėl to mašiną gali sumėtyti. Jei ištisinė linija nusidėvėjusi ir jos nesimato – tai taip pat nedrausmina ir net klaidina vairuotojus. Žinant, kaip tai pavojinga ir kokios griežtos taikomos baudos, dėl to neabejotinai dalies vairuotojų laukia skaudžios pasekmės“, – pastebi R. Markevičius.

Rudenį ir žiemą sutrumpėjus dienai didžiausias eismo intensyvumas būtent ir būna tamsiuoju paros metu – rytais ir vakarais, kai žmonės vyksta į darbą, mokyklas ir atgal namo.

Pralaimėtojas piktnaudžiauja įstatymu

Kelių linijos Lietuvoje atnaujinamos kasmet, nes ypač judriose ir pavojingose vietose šviesą atspindintys rutuliukai, esantys dažuose, per metus ar net pusmetį nusivažinėja, nusidėvi dėl kelių valymo ir priežiūros ar nesilaiko dėl nekokybiškos asfalto dangos.

Šiemet konkursas horizontaliai ženklinti valstybinės reikšmės kelius buvo paskelbtas tik birželio pabaigoje suteikiant laiko pasiūlymus pateikti iki rugpjūčio pradžios. 7 įmonės išreiškė norą šiuos darbus atlikti ir rugsėjo pradžioje buvo atrinkti konkurso nugalėtojai, pasiūlę mažiausią tokių darbų kainą dešimtyje regionų.

Vis dėlto kelių ženklintojai negali pradėti dirbti, nes viena pralaimėjusi įmonė procesą yra sustabdžiusi. UAB „Kasandros grupė“ teikia vieną skundą po kito tam, kad tik konkursas nebūtų tęsiamas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, galiojusį iki liepos mėnesio, tačiau reglamentuojantį šį pirkimą, po kiekvienos pateiktos pretenzijos turi būti numatomas 15 dienų atidėjimo terminas, ir tik jam pasibaigus pirkimo procedūros gali vykti toliau.

„Kasandros grupė“ jau yra pateikusi tris tokias pretenzijas ir visos jos buvo atmestos kaip nepagrįstos, tačiau skundų kiekio įstatymas neriboja, todėl ir šis procesas gali trukti labai ilgai. Tokiu būdu procesai užstringa biurokratizmo pinklėse, o keliai lieka nepaženklinti.

„Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir siekis vilkinti procesus. „Kasandros grupė“ elgiasi nesąžiningai, dėl ko visi Lietuvos žmonės priversti rizikuoti savo sveikata ir gyvybėmis, važinėdami keliais be šviesą atspindinčių linijų. Praėjusiais metais keliai nebuvo pilnai paženklinti ir avaringumas akivaizdžiai išaugo. Kas bus, jei šiemet kelių neženklinsime visiškai?“ – sako Tomas Ignatavičius, vienos iš konkurso laimėtojų bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius.

Laukia, kada galės dirbti

Kita konkursą taip pat laimėjusi bendrovė „GATAS“ jau beveik mėnesį laukia paruošusi techniką ir kelių ženklinimo brigadas, kol galės pradėti dirbti.

„Esame pasirengę kuo skubiau pradėti darbus, juolab, kad dirbti galėsime tik iki lapkričio pradžios. Taip numato konkurso sąlygos, o ir oras vėliau dirbti nebeleidžia – ženklinamas kelias turi būti sausas, neapsnigtas, svarbu, kad nelytų. Tokių dienų rudenį ir žiemos pradžioje būna keletas, todėl laiko liko labai nedaug“, – sako Ingrida Kondrotienė, bendrovės „GATAS“ direktorė.

Dėl vėliau paskelbto konkurso šiemet buvo numatyta horizontaliuoju būdu paženklinti tik 40 proc. įprasto darbų kiekio. Pernai buvo atnaujinta tik apie 50 proc. kelių horizontaliojo ženklinimo, o įprastai kasmet naujai paženklinama apie 70 proc. visų šalies kelių.

Nuo Europos atsiliekame

Horizontalusis kelių ženklinimas labai svarbus užtikrinant eismo saugumą, nes tai vizualus ir sąlyginai nebrangus kelių eismo taisyklių priminimas vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams. Skaičiuojama, kad vienas žuvęs žmogus valstybei kainuoja 600000 eurų. Vien šiemet keliuose jau žuvo 138 žmonės, dar daugiau nei 3000 buvo sužeista. Vadinasi, Lietuva jau prarado daugiau nei 80 mln. eurų, ir šis nuostolis tik augs, jei kelių saugumu nebus susirūpinta.

Saugumo situacija Lietuvos keliuose nėra gera. Mūsų šalis viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal žuvusiųjų skaičių keliuose, kuris tarp ES šalių siekia 50 aukų vienam milijonui gyventojų. Lietuvoje 2016 metais keliuose žuvo 65 žmonės, skaičiuojant milijonui gyventojų. Deja, Lietuva pagal šį rodiklį nuo ES vidurkio dar labiau tolsta, nes šiemet keliuose patiriamų žūčių ir sužalojimų skaičius išaugo.

Iki praėjusių metų Lietuvai buvo pavykę smarkiai sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių ir iš paskutinių šalių trejetuko iškopti į septintą nuo galo poziciją tarp ES valstybių. Europos Komisijos duomenimis, didžiausias mirtingumas keliuose fiksuojamas Rumunijoje – 99 žuvę žmonės milijonui gyventojų, mažiausias – Švedijoje, kur eismo įvykiuose prarandamos 27 gyvybės. Tai beveik tris kartus mažiau nei Lietuvoje.