„Kaip tik dabar matome itin pavojingą situaciją, dėl kurios daug žmonių jaučiasi labai nemaloniai“, – kelios valandos prieš premijos įteikimą Osle sakė ICAN vadovė Beatrice Fihn (Beatris Fin).

„Bet jei nerimaujate, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ar Kim Jong-unas (Kim Čen Unas) turi branduolinių ginklų, tikriausiai nerimaujate dėl branduolinių ginklų, nes pripažįstate, kad atgrasomosios priemonės ne visada veiks“, – pridūrė ji.

JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai „yra tik žmonės, galintys padaryti galą pasauliui“, bet „niekas to neturėtų galėti“, sakė B. Fihn.

Pchenjanas pastaraisiais mėnesiais surengė daugiau nei bet kada savo raketų ir branduolinių bandymų ir apsikeitė su D. Trumpu karingais grasinimais.

ICAN, vienijanti šimtus nevyriausybinių organizacijų visame pasaulyje, siekė branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, kurią liepos mėnesį pasirašė 122 pasaulio valstybės.

Tačiau šią istorinę sutartį silpnina devynių branduolinį ginklą turinčių valstybių parašų nebuvimas.

Kol kas šią sutartį yra ratifikavusios tik trys valstybės: Vatikanas, Gajana ir Tailandas. Kad ji įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 50 valstybių.

Perspėja dėl Šiaurės Korėjos krizės

Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo kampanija (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN) sekmadienį atsiimdama šiemetinę Nobelio taikos premiją perspėjo, kad žmonijos sunaikinimas yra vos „už vieno impulsyvaus pykčio priepuolio“.

Jungtinėms Valstijoms ir Šiaurės Korėjai svaidantis kariniais grasinimais dėl Pchenjano branduolinių bandymų, ICAN vadovė Beatrice Fihn (Beatris Fin), savo grupės vardu atsiėmusi Nobelio taikos premiją, klausė: „Ar tai bus branduolinių ginklų pabaiga, ar tai bus mūsų pabaiga?“

„Vienintelis racionalus veiksmų kursas yra liautis gyvenus tokios sąlygomis, kai mūsų abipusis sunaikinimas yra vos už vieno impulsyvaus pykčio priepuolio“, – pridūrė ji.

ICAN, vienijanti šimtus nevyriausybinių organizacijų visame pasaulyje, siekė branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, kurią liepos mėnesį pasirašė 122 pasaulio valstybės.

Tačiau šią istorinę sutartį silpnina devynių branduolinį ginklą turinčių valstybių parašų nebuvimas.

Kol kas šią sutartį yra ratifikavusios tik trys valstybės: Vatikanas, Gajana ir Tailandas. Kad ji įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 50 valstybių.

Trys branduolinių ginklų turinčios Vakarų valstybės – JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija – sulaužydamos tradiciją į šiemetinę ceremoniją atsiuntė ne savo ambasadorius, o žemesnio rango diplomatus.

Branduolinių ginklų šalininkai teigia, kad jie atgraso nuo didelio konflikto, nes jų panaudojimas reikštų visų dalyvaujančių šalių sunaikinimą.

Tačiau B. Fihn pasakė: „Jie yra bepročio ginklas, nuolat įremtas mums į smilkinį.“

Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) savo kalboje per ceremoniją sakė, kad ICAN „žinia artima milijonams žmonių, kurie supranta, kad branduolinio karo grėsmė yra didesnė nei ilgą laiką buvo, taip pat ir dėl situacijos Šiaurės Korėjoje“.

Hirošima

Ceremonijoje Oslo rotušėje dalyvavo keli atominių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenę žmonės.

Tarp jų buvo 85 metų Setsuko Thurlow (Secuko Turlou), kuri dabar gyvena Kanadoje ir kuri drauge su B. Fihn ICAN vardu atsiėmė Nobelio premiją.

Kalbėdama per ceremoniją S. Thurlow prisiminė Hirošimos subombardavimo 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną, kai jai buvo 13 metų, siaubą.

Nobelio literatūros, fizikos, chemijos, medicinos ir ekonomikos premijos vėliau sekmadienį bus įteiktos per atskirą ceremoniją Stokholme.

Kiekvieną premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir 9 mln. Švedijos kronų (900 000 eurų).

Apgailestauja dėl „branduolinės beprotybės“

85 metų SThurlow (Secuko Turlou) buvo 13 metų, kai ji 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną buvo išgelbėta iš Hirošimos – pirmojo branduolinį bombardavimą patyrusio pasaulio miesto – griuvėsių.

Sekmadienį ji Tarptautinės branduolinių ginklų uždraudimo kampanijos (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), kurioje suvaidino svarbų vaidmenį, vardu drauge su organizacijos vadove Beatrice Fihn (Beatris Fin) atsiims Nobelio taikos premiją.

Savo kalboje per ceremoniją Osle S. Thurlow atsiminė tos dienos prieš 72 metus siaubą.

Akinamas žybsnis

„Vis dar gerai prisimenu tą rytą. 8 val. 15 min. pro langą pamačiau akinamą melsvai baltą žybsnį. Prisimenu plūduriavimo ore jausmą“, – sakė ji, pasakodama apie atominės bombos numetimo dieną.

„Kai tyloje ir tamsoje atgavau sąmonę, supratau esanti p rispausta sugriuvusio pastato. Ėmiau girdėti silpnus savo klasės draugų šauksmus: „Mama, padėk man. Dieve, padėk man.“ Staiga pajutau, kaip rankos liečia mano kairį petį ir išgirdau kažkokį vyrą sakant; „Nepasiduok! Stumkis toliau! Bandau tave išvaduoti. Ar matai šviesą, sklindančią pro tą tarpą? Kaip galėdama greičiau šliaužk jo link“, – kalbėjo S. Thurlow.

Sudegę gyvi

„Kai iššliaužiau lauk, (pamačiau), kad griuvėsiai dega. Dauguma mano mokslo draugų tame pastate sudegė gyvi. Visur aplink save mačiau absoliutų, neįsivaizduojamą sugriovimą, – sakė ji. – Pro šalį klibinkščiuojančios vaiduokliškų figūrų procesijos. Groteskiškai sužeisti žmonės, jie kraujavo, buvo apdegę, pajuodę ir ištinę. Trūko jų kūnų dalių.“

„Nuo jų kaulų karojo mėsa ir oda. Kai kurių akių obuoliai kabojo rankose. Kai kurie – atvirais pilvais, su išvirtusiomis žarnomis. Ore tvyrojo sudegusios žmonių mėsos dvokas“, – pasakojo S. Thurlow.

Radiacija

„Taip su viena bomba buvo sunaikintas mano mylimas miestas. Dauguma jo gyventojų buvo civiliai, kurie buvo paversti pelenais, išgaravo, suanglėjo; tarp jų – mano pačios šeimos nariai ir 351 mano mokslo draugas. Po to savaites, mėnesius ir metus mirs dar daug tūkstančių, dažnai – atsitiktinai ir paslaptingai, nuo pavėluoto radiacijos poveikio. Iki pat šios dienos radiacija žuvo išgyvenusiuosius“, – tęsė ji.

„Kai tik prisimenu Hirošimą, pirmas į galvą ateinantis vaizdinys būna mano ketverių metų sūnėnas Eiji (Eidžis), jo mažas kūnelis, virtęs neatpažįstamu susilydžiusiu mėsos gabalu. Jis silpnu balseliu vis prašė vandens, kol mirtis išvadavo jį iš kančių“, – sakė S. Thurlow.

„Man jis ėmė simbolizuoti visus nekaltus pasaulio vaikus, kuriems kaip tik dabar kelia grėsmę branduoliniai ginklai. Kiekvieną kiekvienos dienos sekundę branduoliniai ginklai kelia pavojų visiems, kuriuos mylime, ir viskam, ką branginame. Daugiau negalime toleruoti šios beprotybės“, – pridūrė ji.