LRT RADIJO korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis praneša, kad Latvijos ūkininkai į darbą nori priimti trečiųjų šalių piliečius, kurių į Latviją pastaruoju metu atvyksta vis daugiau. Tai – baltarusiai, ukrainiečiai ir net uzbekai, o daugelis jų mielai dirbtų kaime ir už minimalų atlyginimą.

Latvių ūkininkai teigia vis labiau jaučiantys nekvalifikuotos darbo jėgos stygių. Vietos gyventojai už jiems siūlomą atlyginimą dirbti nenori, be to, daugelis darbingo amžiaus vietinių jau išvažiavę į užsienį.

Nekvalifikuotos darbo jėgos itin trūko po praėjusią vasarą šalį nusiaubusių liūčių. Turint pakankamai darbo jėgos, būtų pavykę išgelbėti bent trečdalį praėjusių metų derliaus.

Tačiau, kaip LRT RADIJUI sakė Žemdirbių seime, norint legaliai įdarbinti šiuos žmones, Latvijoje būtina įveikti daugybę formalumų – tai gali užtrukti ir pusę metų. O ką daryti, jei darbo jėga ūkininkui reikalinga nedelsiant?

Žemdirbių seimas Latvijos vyriausybės prašo leisti visus su darbo jėga iš trečiųjų šalių susijusius formalumus susitvarkyti per porą savaičių. Kol kas vyriausybė į šį prašymą nereaguoja, tad dalis į Latviją atvykstančių trečiųjų šalių piliečių dirba nelegaliai.

Kokia situacija šiuo klausimu Lietuvoje – ar ir mūsų šalies ūkininkams trūksta darbo jėgos iš trečiųjų šalių?

Trūksta ir melioratorių, ir traktorininkų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas akcentuoja, kad šalies ūkiuose trūksta tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos – panašiai kaip Latvijoje.

„Kai prieš metus kalbėjau [apie darbo jėgos trūkumą], situacija buvo normalesnė, o šiuo metu trūksta ir nekvalifikuotos darbo jėgos, ir kvalifikuotos. Mes neturime melioratorių – tik pensinio amžiaus žmones. Kuriamos melioracijos įmonės, o neturime vadovų ir specialistų, kurie galėtų dirbti. Neturime gerų traktorininkų, tinkuotojų, betonuotojų. Praktiškai nieko nebeturime, nes niekas jų neberuošia. Darbo jėgos trūksta ir daržininkams bei sodininkams, grūdų augintojams ir kitiems“, – LRT.lt kalbėjo J. Talmantas.

Pasak pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjunga sausio 19 d. įtrauks šį klausimą į prezidiumo darbotvarkę. „Iš tiesų yra problemų. Statybų sektorius gali [lengviau įdarbinti užsieniečius], o žemės ūkiui, kaimui dar nėra jokių leidimų, negalime tuo pasinaudoti, o iš tikrųjų kaip ir reikėtų. Žiūrint iš kitos pusės, bedarbių procentas nėra mažas, bet norinčių dirbti nėra arba tuos žmones visiškai paveikęs alkoholis, jie nebetinka darbo rinkai. O kiti praktiškai neturi įgūdžių ar sveikatos dirbti – tik laukia pašalpų ir savo saulėlydžio“, – tęsė J. Talmantas.

Kitų šalių piliečius, pavyzdžiui, baltarusius ar ukrainiečius, pasak pirmininko, lietuviškos algos tenkina: „O jei jie – kvalifikuoti specialistai, tikrai gali uždirbti ne minimumą, o normalius atlyginimus. Taigi būtų galima padaryti, kad jie galėtų atvažiuoti, nes kito kelio nėra. Mūsų kvalifikuoti specialistai išvažiuoja į Europos Sąjungos ir kitas šalis, tai kodėl mes negalime tos nišos užpildyti kitų šalių piliečiais?“

Didžioji dalis mūsų jaunimo išvyko į užsienį ieškoti geresnės duonos. Ką padarysi – yra kaip yra.

Aptarė situaciją su premjeru

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ A. Stančikas patvirtino, kad darbuotojų situacija žemės ūkyje išties nėra gera, todėl būtų galima priimti trečiųjų šalių piliečius.

„Kaip tik neseniai pas premjerą vyko pasitarimas su pieno sektoriaus atstovais, dalyvavo Lietuvos pieno gamintojų asociacija, kooperatyvai. Vienas iš klausimų buvo dėl darbo jėgos, ypač turint omenyje kaimynines šalis – Baltarusiją, akcentuojant Ukrainą, nes šiandien matome, kaip atvažiuoja darbo jėga iš Ukrainos, bet ji atvažiuoja keistu būdu – įmonės registruotos Lenkijoje, jos dirba Lietuvoje, o darbuotojai yra ukrainiečiai. Kaip bebūtų, yra darbo stygius tiek pramonėje, tiek žemės ūkyje. Didžioji dalis mūsų jaunimo išvyko į užsienį ieškoti geresnės duonos. Ką padarysi – yra kaip yra. Nieko stebuklingo neįvyko – kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje jaunimas irgi emigravo į kitas valstybes, ieškodami geresnio pragyvenimo, o jų vietą darbo rinkoje užėmė lenkai, lietuviai. Nematau jokios problemos dėl ukrainiečių ar baltarusių“, – LRT.lt kalbėjo A. Stančikas.

Pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko, šalies verslininkai, taupydami ar bandydami konkuruoti rinkoje, mokėdami per mažus atlyginimus, greičiausiai negrįžtamai prarado darbo jėgą. „Šiandien galime skaičiuoti bent dvi kartas išvykusių į užsienį ir ten įsitvirtinusių. Didžioji dalis vargu ar grįš į Lietuvą, nes sukurtos šeimos, turi būstą ir pan.“ – aiškino politikas.

Pasak jo, su premjeru S. Skverneliu aptartos ir įdarbinimo procedūros – bus stengiamasi jas trumpinti ir lengvinti. „Mes mėgstame viską padaryti labai ilgai, kad visi turėtume darbo, bet naudos iš to – jokios. Procedūros turi būti aiškios ir trumpos“, – tikino A. Stančikas.

Jo žodžiais, kadangi procedūros gana ilgos ir sudėtingos, šiandien žemės ūkyje nelabai ir matome darbo jėgos iš kaimyninių šalių. „Bet poreikis tikrai yra, patys žemdirbiai apie tai kalba. Aš manau, kad čia tik laiko klausimas [kada bus įdarbinta daugiau užsieniečių]. Manau, pavasario sesijoje tikrai to imsimės. Galbūt ir Kaimo reikalų komitetas tarp sesijų rinksis ir diskutuos, kokius įstatymus reikia pakoreguoti, kad nebūtų vilkinimo [įdarbinant]“, – LRT.lt komentavo A. Stančikas.

Politikas nuogąstavo, kad daugelis kalbės, jog taip bus prarasta sava darbo jėga, tačiau kai kuriuose šalies rajonuose esą kuriasi verslas, plečiasi užsienio kompanijos ir yra didžiulis darbo jėgos stygius.

„Šiandien labai reikalingi kvalifikuoti specialistai, bet jų nėra. Ir vienas iš šaltinių – kaimyninės šalys. Premjeras tai palaiko ir akcentuoja, kad jei yra toks poreikis – reikia ieškoti priemonių, kaip tai greičiau įgyvendinti“, – LRT.lt sakė A. Stančikas.