Ilgametis euro zonai priklausančios Latvijos centrinio banko vadovas į šias pareigas buvo paskirtas 2001 metais ir taip pat priklauso Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiajai tarybai.

Praėjusią savaitę I. Rimševičių sulaikė Latvijos korupcijos prevencijos biuras (KNAB). Jis įtariamas reikalavęs ir paėmęs didelį – mažiausiai 100 tūkst. eurų – kyšį.

Pirmadienį I. Rimševičius buvo paleistas už 100 tūkst. eurų užstatą, jam laikinai uždrausta eiti šalies centrinio banko vadovo pareigas ir išvykti iš šalies.

Penktadienį „Financial Times“ publikuotame interviu I. Rimševičius tvirtino, kad keli bankai, nepatenkinti jo pastangomis užtikrinti didesnį nerezidentų banko sąskaitų skaidrumą, inicijavo visą šį reikalą.

„Kategoriškai neigiu (šiuos kaltinimus)... Galiu tik spėti, jog buvau kelioms finansų institucijoms labai nepatogi vieša figūra, todėl jos ilgą laiką mėgino rasti kokių nors įrodymų ar organizuoti provokaciją, kad būčiau nušalintas“, – sakė jis interviu.

„Tai gerai organizuota kelių asmenų ir klientus nerezidentus aptarnaujančių bankų, kuriems aš tapau našta, akcija“, – sakė I. Rimševičius.

Centrinio banko vadovas įsitikinęs, kad įtariamuoju tapo dėl to, jog pasiekė, kad 2016 ir 2017 metais Latvijos bankuose JAV juridinės įmonės atliktų auditą, sumažinusį jų pelną.

Praėjus kelioms dienoms po I. Rimševičiaus sulaikymo Latvijos finansų sektorius patyrė dar vieną sukrėtimą, kai ECB paskelbė įšaldantis trečio pagal dydį Latvijos komercinio banko ABLV mokėjimus, Vašingtonui apkaltinus jį pinigų plovimu.

Latvijos pareigūnai tvirtina, kad I. Rimševičiaus sulaikymas ir ABLV reikalai yra nesusiję.

Praėjusią savaitę JAV Iždo departamentas bankui ABLV įvedė sankcijas, apkaltinęs jį ryšiais su Šiaurės Korėja ir kitomis probleminėmis šalimis iš Jungtinių Tautų sąrašo, taip pat didelio masto neteisėtomis finansinėmis operacijomis, siejamomis su Azerbaidžanu, Rusija ir Ukraina.

Latvijos policija penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl pinigų plovimo.