Nors Briuselio Berlaymont`o rūmuose (Europos Komisijos būstinėje) kuo puikiausiai žinoma, kokius pažeidimus „Gazprom“ savo verslo principais darė ES rinkose, kokią žalą dėl to patyrė Vidurio ir Rytų Europos šalys, po antimonopolinės bylos pabaigos putojantis vynas greičiausiai liesis Maskvoje. Ne tik dėl to, kad bent keturi vienas nuo kito nepriklausantys šaltiniai skelbia, esą po vieno ilgiausiai trukusių tyrimų ES istorijoje „Gazprom“ nepatirs jokių finansinių sankcijų, bet ir todėl, kad bylos tyrimo pabaigoje „Gazprom“ prisiimami įsipareigojimai (angl. commitments) ES rinkose nebeturi jokios prasmės. O taip yra dėl dviejų esminių priežasčių.

Viena vertus, kai kurios nuo rusų dujininkų monopolio nukentėjusios šalys sugebėjo investuoti į alternatyvius tiekimo kelius (Lenkija, Lietuva įsirengė suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalus, Kroatija vysto projektą). Kita vertus, įprastas „Gazprom“ sutarčių keistenybes vis labiau besivystanti ES gamtinių dujų vidaus rinka pavertė beprasmiškomis, pavyzdžiui, rinkos segmentavimą, apribojimus dujų pirkėjams dujomis prekiauti tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis.

„Dokumentai, nutekantys žiniasklaidai iš EK Konkurencijos generalinio direktorato, esą rodo, kad EK trūks plyš siekia antimonopolinį tyrimą pabaigti prieš tikėtiną dujų magistralės „Nord Stream 2“ statybos pradžią“, – savo interneto dienoraštyje teigia žymus lenkų tinklaraštininkas Wojcechas Jakobekas, paprastai rašantis geopolitikos, saugumo ir energetikos klausimais.

Balandžio 14 d. W. Jakobekas pranešė, kad informacija apie nepriimtinus „Gazprom“ įsipareigojimų siūlymus nutekėjo į Europos Parlamentą ir pasiekė ES šalių diplomatus. Viešumoje ėmė plisti informacija, pasak W. Jakobeko, ypač slaptas 270 puslapių dokumentas, kuriame yra ilgas „Gazprom“ pažeidimų sąrašas, apie kurį plačiajai visuomenei nebuvo žinoma nuo pat 2015-ųjų. Tik dabar, nutekėjus informacijai, tapo žinomos aplinkybės, kaip „Gazprom“ Vidurio Europos šalis valdė, šantažavo ir joms grasino, kad tik išlaikytų dujų tiekimo monopolį.

Čia taip pat yra informacija apie netinkamas kainas, ES vidaus rinkos segmentavimą, tiekimo sąlygų priklausomybę nuo infrastruktūros kontrolės – tai tik paprasčiausi pavyzdžiai, kurie kelerius metus buvo žinomi už konkurenciją ES vidaus rinkoje atsakingai EK narei Margrethe Vestager.

Komisija viską žinojo, tačiau slėpė

Dokumentai taip pat rodo, kad EK nelinkusi uždrausti „Gazprom“ savivaliauti ES vidaus rinkose ir ateityje. Pavyzdžiui, „Gazprom“ pasiūlytuose įsipareigojimuose fiksuojama, kad keisti gamtinių dujų tiekimo į ES tašką galima tik tada, jei su tuo sutinka Rusijos koncernas. Ukrainos sostinėje Kijeve turima žinių, kad „Gazprom“ nuo 2019-ųjų iš tikrųjų neketina tiekti dujų į ES per Ukrainą, o verčiau sutinka mokėti baudas už dujų tranzito sutarties sąlygų netesybas.

„Gazprom“ segmentavo ES energetikos rinką kiekvienu atveju.

Komisija iš „Gazprom“ nepareikalavo prisiimti atsakomybės už dujų pirkėjams žalingą kainodaros politiką (dėl to nuo tokios kainodaros nukentėjusiems ES ūkio subjektams bus sunkiau kreiptis į teismą ar arbitražą dėl nuostolių išieškojimo).

Be to, EK atmetė Lenkijos vyriausybės kreipimąsi dėl neteisėtų „Gazprom“ bandymų kontroliuoti dujotiekio „Jamal“ atkarpą Lenkijoje.

„Gazprom“ segmentavo ES energetikos rinką kiekvienu atveju, – britų leidiniui „Sunday Express“ nutekėjusią informaciją komentavo nevyriausybinės organizacijos „Atlanto Sąjunga“ ES teisės ekspertas Alanas Riley. – Ir dabar EK yra nusiteikusi su „Gazprom“ susitarti taip, tarsi tuo metu, kai buvo padaryti pažeidimai, Vidurio ir Rytų Europos šalys net nebuvo ES narės.“ Briuselis nenorėjo matyti, kokią žalą ES šalys patiria dėl didžiųjų ES šalių, tokių kaip Vokietija, intereso, konstatuoja „Sunday Express“.

Vienas lietuvių ekspertas, susipažinęs su konkurencijos reikalus tvarkančiomis EK institucijomis, LRT.lt neoficialiai tikino, esą galutinį sprendimą, kaip užbaigti kurią nors EK pradėtą antimonopolinę bylą, priima asmeniškai už konkurencijos reikalus atsakingas EK narys. Praėjusioje kadencijoje – Joaquinas Almunia, vėliau bylą su „Gazprom“ portfeliu palikęs savo įpėdinei Margrethe Vestager.

„Galima suprasti, kad „Gazprom“ Europos Komisijai – ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai be didelių diskusijų Briuselyje buvo išrašyta 28 mln. eurų bauda“, – LRT.lt sakė su padėtimi susipažinęs vienas aukštas Lietuvos pareigūnas. Esą „Gazprom“ yra svarbus gamtinių dujų tiekėjas ES, iš jo tiesiamų magistralių (taip pat ir „Nord Stream 2“) materialios naudos planuoja turėti didžiosios ES energetikos kompanijos.

Lietuvos nelabai girdėjo

Antimonopolinė EK akcija prieš „Gazprom“ pradėta 2011 m., kai konkurenciją reguliuojančios institucijos atliko kratas 20-yje su „Gazprom“ susijusių įmonių, daugiausia Rytų ir Vidurio Europos šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tąsyk buvo paimta apie 150 tūkst. dokumentų. Oficialus antimonopolinis tyrimas pradėtas 2012 m.

Ekspertų požiūriu jis galėjo būti baigtas dar 2014-aisiais. Tačiau tuometė EK atstovė Celine Gauer pareiškė, kad nuo 2012 m. pabaigos trunkantis „Gazprom“ antimonopolinis tyrimas oficialiai nebus baigtas, kol nebus normalizuota padėtis Ukrainoje. Esą priešingu atveju EK galima būtų įtarti dalyvavimu politiniuose procesuose.

Nors ir buvusi tarp tyrimo iniciatorių, Lietuva negalėjo daryti įtakos jo rezultatams. Atvirkščiai, aukšti šalies valdžios pareigūnai „Verslo žinioms“ nuo pat tyrimo pradžios tvirtino apie EK Konkurencijos direktorato veiksmus negaunantys jokios informacijos. Direktorato atstovai tvirtino priešingai. Antoine`as Colombanis, buvęs komisaro J. Almunios atstovas spaudai, atsakydamas į klausimą, rašė: „Komisija palaiko nuolatinį ryšį su Lietuvos institucijomis, nes Lietuvos skundas yra atliekamo tyrimo dalis.“

Nors versijos dėl tyrimo eigos skiriasi, turima informacija leidžia teigti, kad Lietuvos pusė diplomatiniais kanalais nuolat teikė savo pageidavimus, ko turėtų siekti EK derybose su „Gazprom“ tuo atveju, jeigu siekiama susitarimo ir vengiama pareikšti pretenzijas ir sankcijas.

Kas tai per pageidavimai, iš vyriausybės neoficialiai sužinota tik 2014 m. Lietuvos atstovai siekė, kad „Gazprom“ ateityje neturėtų teisės jokiomis priemonėmis riboti virtualių dujų mainų (SWAP operacijų) su ES arba ne ES šalių ūkio subjektais, nes tokia prekyba yra svarbi prielaida funkcionuoti dujų rinkai. Be to, „Gazprom“ turėtų įsipareigoti netrukdyti valstybėse narėse veikiantiems stambiems dujų vartotojams gauti dujų iš kitų dujų tiekėjų tranzitu per „Gazprom“ valdomus dujotiekius arba sudarant dujų mainų sandorius (pavyzdžiui, iš Azerbaidžano arba Vidurio Azijos šalių).

Tuo tikslu nustatyti „Gazprom“ įsipareigojimai suteiktų teisę patiems vartotojams ginti savo teises. Lietuvos atstovų požiūriu ateityje turėtų būti apribotos „Gazprom“ teisės steigti sau pavaldžias dujų prekybos kompanijas, kurios vykdytų nesąžiningą konkurenciją ar kitomis priemonėmis monopolizuotų rinką ir trukdytų įvairesnių tiekimo šaltinių paiešką.

Kainodaros požiūriu ES vidaus rinkoje sudaromose dujų tiekimo sutartyse kaina turi būti nustatoma ne primetant vienašališkai Rusijos koncernui naudingas sąlygas, bet išlaikant dujų kainų konkurencingumą, palyginti su toje valstybėje esančiais alternatyviais energijos šaltiniais ar kainų lygiu kaimyninėse valstybėse (Lietuvos atveju vertinant ne tik Baltijos regioną, bet ir didžiausios konkurencingos rinkos – Vokietijos – kainų lygmenį).

Vis dėlto Lietuvos teikti siūlymai EK Konkurencijos generaliniame direktorate buvo ignoruojami arba atidėliojami, teisinantis politine karine krize Ukrainoje.