Žurnalistų sąjungos pirmininkas pastebi, kad kai kurie duomenys, kurių teismai reikalaus iš žurnalistų, nušviečiančių bylas, yra pertekliniai. Tad dėl tvarkos dar ketinama tartis su teismų administracija.

Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvą sukrėtė kriminalinis įvykis, kai sostinėje Boriso Dekanidzės užsakymu buvo nužudytas apie „Vilniaus brigadą“ rašęs žurnalistas Vitas Lingys. Tai įvyko prie jo namų, sostinės Fabijoniškių rajone. Žudikas žinojo kur žurnalistas gyvena.

Gali būti, kad teisėsaugos temomis besidominčių žurnalistų darbas taps dar pavojingesnis. Mat nuo liepos 1 d. Teisėjų taryba priėmė sprendimą, leisiantį žurnalistams dalyvauti skaitant teismo nuosprendžius, o operatoriams bus leista teisėją filmuoti. Leidimo tai daryti žurnalistai turės prašyti prieš 5 d. ir teisėjams pateikti daug įvairios informacijos.

„Iš tikrųjų tai labai keista, kad reikalauja gyvenamosios vietos adreso. Dabar bando aiškinti, kad tu gali įrašyti darbovietės adresą. Darbovietės adresą kitoj skiltyje įrašai, asmens kodą taip pat reikia įrašyti, tai teismas aiškinasi tuo, kad pagal tavo nurodytus duomenis galės tave surasti, jeigu tu padarysi Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, tai reiškia filmuodamas teismo posėdį nusuksi arba patrauksi kamerą. Tiesiog teks atskleisti adresą, kur aš gyvenu, o tuos duomenis teismas pridės į baudžiamą bylą“, – pasakojo DELFI.lt specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius.

Teisėjai sako, kad tokia nauja teismo sprendimų fiksavimo tvarka apsunkins ne tik žurnalistų, bet ir teisėjų darbą.

„Artėja sausio 13-osios bylos paskelbimas, kažkada bus tos vadinamos liberalų bylos paskelbimas, įsivaizduojate, kiek teisėjui papildomai darbo, kad jis išnagrinėtų visus prašymus ir parašytų visus leidimus. Man atrodo, pilnai pakaktų, kad profesionaliems žurnalistams, jeigu tikrai to reikia, pakaktų įvesti akreditacijas“, – kalbėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.

„Leidimas filmuoti teismo sprendimo priėmimą yra suteikiamas ne žurnalistui, kaip tokiam apskritai, bet žurnalistui konkrečioje byloje, įvertinus tos bylos specifiką. Todėl tokios akreditacijos, kaip patekimo į Seimą, tikrai tokio patekimo su akreditacija į bet kurią bylą negali būti, nes tai – kitokia institucija ir kitokia specifika“, – prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sako, kad naujoji teismo sprendimų fiksavimo tvarka buvo aptarta su visomis su žiniasklaida siejamomis institucijomis.

Naujosios tvarkos privalumų kol kas nėra, bet grėsmių yra nemažai.

„Jokių pastabų toje stadijoje, kai taisyklės buvo svarstomos ir tvirtinamos, nebuvo. Jeigu dabar yra pasirodžiusios interpretacijos tokios, kad bus reikalaujama gyvenamosios vietos adresų iš žurnalistų, aš dar kartą pabrėžiu, kad tos interpretacijos yra klaidingos“, – kalbėjo R. Norkus.

„Mes jau susisiekėm su Nacionaline teismų administracija, su komunikacijos specialistais ir aptarėme, kur galimos grėsmės gali būti tokios naujos tvarkos. Reikia atkreipti dėmesį, kad pati susipažinimo ir filmavimo tvarka žurnalistams nenumato tokių perteklinių duomenų rinkimo galimybių. Tai jau yra papildomi dokumentai, kurie atsirado įgyvendinant tvarką. Ir jie iš tikrųjų suprato mūsų baimes, nes naujosios tvarkos privalumų kol kas nėra, bet grėsmių yra nemažai. Mes sutarėme, kad artimiausiu metu netik bus peržiūrėta ta tvarka, bet viskas, kas yra nereikalingi arba pertekliniai duomenys, galėtų būti išimti iš tokios tvarkos. Ir mes tikrai lauksime susitikimų“, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Tvarkos nepakeitus, žurnalistai gali atsidurti keblioje situacijoje, kai reikės rinktis: filmuoti ar nefilmuoti, gyventi saugiai ar ne taip laisvai. Ar tikrai teismai tada taps atviresni visuomenei, ko siekiama sprendimu leisti fiksuoti teismo nuosprendžius? [7]