Šis sprendimas priimtas po Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje Philippe'o Jeantaudo kreipimosi į miesto merą.

P. Jeantaudas pasiūlė Klaipėdoje pakabinti tris atminimo lentas, liudijančias laikotarpį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių konferencijos įgaliojimus.

Dar pernai spalį Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Prancūzijos ambasada bendradarbiavimo sutartimi numatė įamžinti vadinamąjį prancūzmetį (1920–1923) Klaipėdoje.

Šia proga atminimo lentos bus pakabintos ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas G.Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo D.Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

Pasak P.Jeantaudo, tekstai ant atminimo lentų bus kiek įmanoma trumpesni, atspindintys faktus ir atitiks visus reikalavimus.

Miesto tarybos nariai tam neprieštaravo.

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinė įgula, vadovaujama generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Klaipėdos kraštą prancūzai esą paliko be skausmo, su tam tikru palengvėjimu ir, pasak vienos prancūzų istorikės, vėliau per atstumą galėjo stebėti, kaip blogėja Lietuvos bei Vokietijos santykiai.

Numatoma atminimo lentų atidengimo data – birželio 2-oji. Ji sutampa su II tarptautinio teatrų festivalio Klaipėdoje, kuriame dalyvaus ir prancūzai, atidarymu.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija rekomendavo Prancūzijos ambasadai Lietuvoje tekstus atminimo lentose išdėstyti tokia tvarka: pirma tekstas lietuvių kalba, paskui – prancūzų.

Atminimo lentos bus pakabintos Prancūzijos ambasados lėšomis.