"Kauno miestas, du dešimtmečius būdamas laikinąja sostine, nepriekaištingai atliko Valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, be to, jame formavosi tarpukario moderniosios lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos bei stiprėjo tautinės tapatybės identitetas, jame susiformavo Europoje jau pripažintos tarpukario modernizmo architektūros tendencijos, kurių įtaka neabejotina ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai", – pabrėžiama nutarimo projekte.

Jo autoriai siūlo išskirti 1919–1939 m., kaip labai svarbų Kauno miesto indėlį Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai tapęs laikinąja sostine ir svarbiausiu mūsų šalies miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.

2019-aisiais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine ir Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune.

Paskelbti 2019-uosius Laikinosios sostinės metais siūlo buvęs Kauno meras, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Seimo nariai Aušra Papirtienė, Arūnas Gelūnas, Gediminas Vasiliauskas, Raminta Popovienė, Gintarė Skaistė, Rūta Miliūtė, Kazys Starkevičius, Arvydas Anušauskas, Sergejus Jovaiša.

Nutarimo projekte siūloma Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei sudaryti Laikinosios sostinės metų komisiją, kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Laikinosios sostinės metų minėjimo programą.

2019 m. valstybės ir Kauno miesto savivaldybės biudžetuose siūloma numatyti lėšų jai įgyvendinti.