Ar gavote kasos kvitą ir reikėtų pagalbos jį registruojant? Kodėl Kvitų žaidime gali dalyvauti tik fiskalinis kvitas ir kas išduoda, kad kvitas – negalutinis? Kodėl verta principingai reaguoti sulaukus klausimo, ar jums reikalingas kvitas, arba prašymo geriau atsiskaityti grynaisiais? Ar žinote, jog dalyvaudami Kvitų žaidime prisidedate prie „šešėlio“ mažinimo? Tokiai diskusijai Trakuose kvies Mokesčių inspekcija.

VMI dėkoja gyventojams, kad jie vis aktyviau įsitraukia į Kvitų žaidimą, o fiksuodami vietas, kuriose negauna kasos kvitų, neretai padeda atskleisti ir mokestinius pažeidimus. Šiemet apie galimai neapskaitomas pajamas sulaukta 37 proc. daugiau pranešimų. Atskirais atvejais skambutis VMI pasitikėjimo telefonu 1882 tampa pretekstu išsamesnei įmonės veiklos analizei bei sprendimui dėl kontrolės veiksmų.

„VMI Kontrolės departamento specialistai viešojo maitinimo įstaigose pastaruoju metu vis dažniau nustato pažeidimų, kai nesąžiningų mokesčių mokėtojų kasos aparatų sistemose aptinkamos „Zapper“ ar „Phantomware“ specializuotos programos, kurių pagalba keičiami užfiksuotų ūkinių operacijų duomenys. Kai kuriuos sukčiavimo būdus klientai gali įtarti – tai atvejai, kai neišduodamas fiskalinis kvitas arba sumokėjus už prekes ar paslaugas pateikiama išankstinė sąskaita, neturinti fiskalinio „LTF“ logotipo, – sumokėti pinigai lieka neapskaityti, o mokesčiai nuslepiami“, – pažymi VMI Kontrolės departamento atstovas Rolandas Puncevičius.

Vienas iš požymių, jog įmonės veikla galimai neskaidri – neadekvačiai žemas pirkimų-pardavimų santykis (sukuriama pridėtinė vertė). Po atliktos analizės į Mokesčių inspekcijos akiratį yra patekusios 194 tokį žemą rodiklį turinčios šalies viešojo maitinimo įmonės, atrankos metu surinkusios aukščiausius rizikos balus dėl galimo mokesčių vengimo. Būtent viešojo maitinimo sektorius yra viena iš keturių prioritetinių šių metų VMI veiklos sričių, kuriai skiriamas išskirtinis dėmesys ir atitinkami ištekliai.

VMI visų pirma siekia bendradarbiauti ir leisti įmonėms pačioms pasitaisyti, o ne jas bausti. Sumažinti pajamų neapskaitymo bei mokesčių vengimo mastą imamasi prevencinėmis priemonėmis, taikant stebėseną ir tik kai to nepakanka – inicijuojami kontrolės veiksmus.

Pastebima, kad taikomos priemonės turi įtakos gerėjantiems įmonių rezultatams, ypač sparčiai „taisosi“ stebimos, kontroliuojamos įmonės: visų viešojo maitinimo įmonių deklaruotas mokėtinas PVM šiemet augo 18,9 proc., o stebimų įmonių – 41,1 proc.; pirkimų-pardavimų santykis, vertinant bendrą šalies viešojo maitinimo sektoriaus rodiklį, padidėjo 4,5 proc., o stebimų įmonių – 16 proc.

VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus pranešti galima Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882, naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankius Mokesčių inspekcijoje.