„Už Leonidą Ivanovičių Pasečniką nubalsavo 68,3 proc. arba 596 230 rinkėjų... Negaliojančių balsalapių buvo 1,3 proc. balsalapių“, – sakė žurnalistams rinkimų komisijos pirmininkė Jelena Kravčenko.

Ji pridūrė, kad L. Pasečkino vadovaujamas judėjimas „Taika Luhansko kraštui“ per sekmadienį vykusius rinkimus gavo 74,12 proc. balsų iš 37 mandatus 50 vietų LLR „parlamente“.

Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 77 procentai.

L. Pasečkinas, anksčiau dirbęs Luhansko separatistų nacionalinio saugumo ministru, pernai lapkritį tapo laikinuoju LLR vadovu, atsistatydinus ankstesniam lyderiui Igoriui Plotnickiui.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose savaitgalį įvykusius rinkimus Luhanske ir kaimyninėje „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) smerkė kaip parodiją, bet Rusija tvirtino, kad tai yra žingsnis į priekį šiems regionams siekiant nepriklausomybės.

Vašingtonas ir Briuselis prašė Rusijos neleisti įvykti šiems rinkimams ir teigė, kad jie dar labiau trukdys pastangoms užbaigti konfliktą, per pastaruosius ketverius metus nusinešusį daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Kijevas tai laiko bausme už posūkį Vakarų link.

Nors intensyvios kovos jau baigėsi, konfliktas reguliariai pareikalauja karių ir civilių gyvybių.

Taikos derybos atsidūrė aklavietėje, o Vakarų remiami 2015 metų susitarimai iš esmės yra žlugę.

Maskva, kuri neigia kaltinimus karių ir ginklų siuntimu į Rytų Ukrainą, tvirtino, jog rinkimai buvo būtini siekiant užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymo rugpjūčio 31 dieną.

Maskva dėl šio nužudymo kaltino Ukrainą, o Kijevas tai aiškino vidaus nesutarimais tarp separatistų.

Pasak analitikų, sekmadienį balsavimai sudarys sąlygas Maskvai separatistinių regionų lyderius skelbti demokratiškai išrinktais atstovais būsimose derybose su Kijevu, nors nedaug kas tikisi, kad merdintis Ukrainos taikos procesas greitu laiku bus atgaivintas.