Ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryboje audringai buvo svarstomas klausimas, turėsiantis nulemti ateities uostamiesčio vystymosi galimybes.

Nuo pernykščio pavasario rengtas dokumentas – Bendrojo miesto plano koncepcija, kuriame išdėstytos miesto ir uosto raidos alternatyvos, kėlė aistras ir ginčus.

Juolab kurį laiką visuomenė aktyviai priešinosi uosto plėtrai, o uostininkai bandė įrodyti būsimo išorinio uosto privalumus miestui ir valstybei.

Per visą dokumento rengimo laikotarpį gauta 200 visuomenės pasiūlymų, kaip miesto ir uosto ateitį įsivaizduoja klaipėdiečiai, kurie nėra patenkinti būsimais uosto planais.

Aplinkosaugininkai ir STT pateikė savo vertinimus, esą dėl bendrojo miesto plano jie jokių pavojų viešiesiems interesams ar aplinkai neįžvelgia.

Siekiant paspausti miesto politikus, kad būtų priimta draugiškesnė pozicija uosto plėtros atžvilgiu, arbitro vaidmens ėmėsi Vyriausybė.

Tačiau iki šiol aiškiai taip ir nepasakyta, kur turėtų būti plėtojamas uostas – Melnragėje, dėl ko sukilo vietos gyventojai, ar Būtingėje.

"Klaipėdos bendrasis planas pirmiausia reikalingas miestui. Šito dokumento svarba neturėtų kelti abejonių. Man nesmagu klausytis, kad metami jautrūs koziriai, žinant, kam jie "groja". Ne taip turi būti tvirtinami tokie dokumentai. Aš – už plano patvirtinimą, bet už tokį, dėl kurio nekiltų abejonių. Negali būti kalbos – uostas prieš miestą, miestas prieš uostą", – prieš balsavimą kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vakarykščiame tarybos posėdyje miesto politikai taip ir neišdrįso pritarti šiam kontroversiškam projektui ir atidėjo Klaipėdos bendrojo plano koncepcijos svarstymą, kad dokumentas būtų pakoreguotas ir teikiamas tarybai iš naujo svarstyti kitą mėnesį.