Kauno apskrities Kelių policijos valdybos duomenimis, per pastaruosius 3 mėnesius, nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 dienos, Kaune esančiose pėsčiųjų perėjose eismo įvykių, kurių metu buvo sužaloti pėstieji, sumažėjo 37 procentais lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais.

„Per šį laikotarpį pernai užfiksuoti 37 eismo įvykiai, šįmet – 23. O iš jų tik 3 nelaimės įvyko pėsčiųjų perėjose, kurios pažymėtos specialiuoju rombo simboliu“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Siūlo įtraukti į KET

Kol kas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau analogiškas simbolis, anglų kalboje vadinamas deimantu (diamond), daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis simbolis.

„Sėkminga patirtimi reikia dalintis. Todėl matydami už save kalbančius rezultatus siūlome šį žymėjimą įtraukti į KET. Tai galėtų paskatinti pasiteisinusius rombus naudoti ir kitus šalies miestus“, – tvirtino V. Šiliauskas.

Rombai – ir vairuotojams, ir pėstiesiems

Prieš pėsčiųjų perėjas ženklinami du rombo formos simboliai, kurių tolimesnis yra ženklinamas 30 metrų prieš pėsčiųjų perėja atstumu, kuris atitinka automobilio stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.

Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, turėtų įsitikinti, kad artėjantis automobilis dar nėra įvažiavęs į rombo simboliais pažymėtą kelio atkarpą, arba automobilis esantis jau šioje zonoje akivaizdžiai mažina greitį ir yra pasirengęs praleisti pėsčiąjį. Minėtas simbolis taip pat iš anksto įspėja vairuotoją apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos, parodo automobilio stabdymo kelią prieš perėją.

Per pora pastarųjų metų Kauno pėsčiųjų perėjose įrengta 100 pėsčiųjų saugumo salelių, specialus kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos kryptiniu apšvietimu bus apšviesta daugiau nei 90 proc. nereguliuojamų Kauno miesto pėsčiųjų perėjų.

Plačiau šia tema – „Kauno dienos“ straipsnyje. [4]