Anot banko analitikų, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo tik vos lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais ir padidėjo 9,7 proc. – iki 970 eurų. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių išaugo 8,9 proc. – iki 752 eurų. Realusis darbo užmokestis, atsižvelgus į infliaciją, šoktelėjo 6,2 procento.

„Spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo priežastys paskutinį metų ketvirtį labai nesikeitė. Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo ES šalyse, ūkio plėtra Lietuvoje išliko labai stipri: bendras vidaus produktas ketvirtą ketvirtį padidėjo 3,6 proc., verslas vis dar kūrė naujas darbo vietas, per metus padidėjo beveik 2 proc. padidėjo samdomų darbuotojų skaičius, 2,5 proc. – darbo našumas“, – pranešime teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot ekonomisto, teigiamą įtaką metiniam algų pokyčiui ketvirtą ketvirtį padarė 30 eurų didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga, nuo gegužės 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, o nuo rugsėjo 1 dienos mokytojams. Šiuo pokyčius įrodo ir statistika: vidutinis darbo užmokestis švietimo sektoriuje per metus padidėjo 16,6 proc., sveikatos sektoriuje – 18,1 procento. Tiesa, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje algų augimas buvo daug kuklesnis – 6,6 procento.

SEB banko duomenimis, privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtį buvo 946,9 euro, o viešajame sektoriuje – 1020,4 euro. Algų vidurkio privačiame ir visuose sektoriuose santykis praėjusiais metais buvo mažas (1,02) ir tai kelia viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą.

Šiemet valstybės biudžete darbo užmokesčiui didinti numatyta 11,1 proc. daugiau lėšų negu prieš metus. Be to, privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų eilutė šiemet didės 17 proc., tad visa tai rodo, kad ir šiemet vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje turėtų augti sparčiau negu privačiame.