Surinkti išskydusio miesto gyventojus

Kaip žinome, ilgus dešimtmečius Klaipėdos viešojo transporto sistema aprėpė tik miesto teritoriją. Tai buvo logiška, kol miestas užėmė kompaktišką plotą ir už daugiabučių iškart prasidėdavo ariami laukai. Šiame amžiuje užstatyta teritorija išskydo dėl ne visada planingos ir protingos priemiesčių plėtros. Tokiomis aplinkybėmis atsirado poreikis tiesti maršrutus ir į priemiesčius. Dėl kuklios priemiesčiuose esančios  viešojo transporto infrastruktūros ir nedidelių keleivių srautų efektyviausiai jais buvo važiuoti mažos talpos autobusais.

Pirmieji tokie maršrutai, startavę 2011 09 01, ir buvo 23-iasis ir 24-asis.

Pradžioje – kad tik veža

Tuo metu džiaugėmės vien tuo, kad maršrutus pavyko nutiesti. Kelionės komfortas, pačių autobusų kokybė dar nebuvo prioritetas. Ir keleiviai tada dar nebuvo tokie reiklūs kokybei, žmonės džiaugėsi apskritai gavę bent kokią viešojo susisiekimo paslaugą. Dabar atėjo laikas teikiant paslaugą susitelkti į komfortą ir ekologiją.

Geresnio standarto nėra niekur

Kai kuriose, ne visose, senosios Europos šalyse jau yra tokio pat kokybės standarto paslauga. Tačiau geresnės nėra niekur.

Naujieji autobusai – didesnės talpos, kad pajėgtų komfortiškai net ir piko metu išvežti iš priemiesčių keleivius. Varikliai atitinka Euro 6 standartą. Per maršutų finkcionavimo metus metus  tiek Klaipėdos miesto, tiek rajono savivaldybės ne tik finansavo maršrutus, bet ir investavo į viešąją infrastruktūrą, – įrengtos įvažos, stotelės, pagerėjo kelio danga. Todėl per praėjusius septynerius metus trasų kokybė pastebimai pakilo ir jau galime šiais maršrutais leisti žemagrindes transporto priemones.

Konkursą maršrutams aptarnauti laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Tai solidus vežėjas, todėl esame tikri, jog paslaugos kokybė gerės.

Palaipsniui, baigiantis sutartims kituose maršrutų paketuose, aukštesni komforto ir ekologijos standartai pasieks ir kitus VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ organizuojamus maršrutus.

Važiuoti – lengva, sunkiau sutarti

Šalies įstatymų bazė nustato, jog viešąjį transportą kiekvienos savivaldybės teritorijoje ir organizuoja ta savivalda. Aptariamų maršrutų, nutiestų per dvi savivaldybes, atveju turėjo susitarti Klaipėdos miesto ir rajono valdžios.

Ilgų, tačiau geranoriškų diskusijų metu, dalyvaujant ir transportininkams, ir gyventojams, pagaliau pavyko rasti priimtiną visoms pusėms modelį, kaip teikti taip reikalingą priemiesčio gyventojams susisiekimo paslaugą. Vėliau tą modelį kartojome ir kitiems priemiesčio maršrutams, tačiau pati pradžia buvo nelengva. Todėl šitie maršrutai įstaigos istorijoje – ypatingi.

Verta pabrėžti, kad tokio vaisingo bendradarbiavimo plėtojant bendrą viešojo transporto tinklą modelio nepavyko pakartoti nė vienai Lietuvos miesto ir rajono savivaldybei, – tai rodo, kad ši  užduotis tikrai nėra paprasta.

Nuo BIGo iki Girulių, arba 5-ios Atgimimo aikštės

Jeigu priemiestelėnas nevažiuos autobusu – jis bus priverstas sėsti į asmeninį automobilį, didinti spūstis gatvėse ir užimti miestiečių parkavimo vietas. Klaipėdos privežamųjų maršrutų sistema kiekvieną darbo dieną iš viso devyniolika savo maršrutų perveža 5–6 tūkstančius keleivių.

Atrodytų – ne tiek ir daug, lyginant su prie šimto tūkstančių artėjančiu miesto keleivių skaičiumi. Tačiau lyginti reikėtų su alternatyva. Vidutiniškai viename lengvajame automobilyje važiuoja 1,5 keleivio. Taigi kiekvieną darbo dieną priemiesčio maršrutų tinklas sumažina apkrovą Klaipėdos gatvėms ir parkavimo vietoms keletu tūkstančiu automobilių.

Mūsų miestui tai yra daug, labai daug. Užpildyti pagrindinę miesto ašį nuo BIGo iki Girulių priparkuotais automobiliais (skaičiuojant pagal parkavimo standartą 6,1 metro vienam automobiliui) užtektų 2 500 automobilių. Ieškant parkavimo aikštelės tokiam automobilių skaičiui mieste (nes juk atvažiavę automobiliai turi kažkur stovėti iki darbo dienos pabaigos), sutalpinti jiems reikėtų penkių Atgimimo aikščių dydžio lauko. Taigi galime sakyti, jog privežamųjų maršrutų sistema jau sutaupė penkių tokių požeminių parkavimo aikštelių statybos išlaidas.

Rezultatus duoda tik nuoseklus tęstinumas

Mūsų regioninė viešojo transporto sistema – unikali Lietuvoje. Ją pavyko sukurti tik todėl, kad ją valdant ir plėtojant ilgus metus, dešimtmetį, buvo išlaikytas nuoseklumas ir tęstinumas. Transporto specialistų siūlymai buvo išgirsti, priimtų sprendimų buvo nesiblaškant laikomasi. Planavimo horizontas mūsų srityje turi būti mažiausiai penkeri metai. Tik toks požiūris, o ne nepamatuotų permainų vajus leis išlaikyti ir gerinti viešojo transporto paslaugos kokybę, didinti jos prieinamumą miesto ir regiono gyventojams.