Rekordinis uždarbis

Anot Lietuvos banko, tai didžiausias pelnas nuo nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų. Tik prieš jį, 2007-aisiais, bankai buvo uždirbę daugiau pelno – 370 mln. eurų.

"Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po dvejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai (2009–2010 m.), bankai nuolatos auginosi pelną", – kovo 19-ąją spaudos konferencijoje situaciją bankų sektoriuje apibūdino Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Skelbiama, kad pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną užsienio banko filialą. Daugiau kaip pusė pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).

"Luminor" bankas, įsteigtas susijungus DNB bankui ir "Nordea Bank" Lietuvos skyriui, pernai uždirbo 54,949 mln. eurų pelno (15,4 proc. sistemos pelno). Šiaulių banko grupės pelnas pernai išaugo 62,5 proc., iki 52,098 mln. eurų (14,6 proc. viso bankų sektoriaus pelno). Kitų uždarbiai nepalyginti mažesni.

Pajamų šaltiniai

Grynosios bankų palūkanų pajamos 2018 m. buvo 469,5 mln. eurų (62 proc. visų pajamų), per metus padidėjo 64,9 mln. eurų (16 proc.). Pasak Lietuvos banko, jos didėjo tiek dėl augusių pajamų iš skolinimo veiklos, tiek ir dėl toliau mažėjusių palūkanų išlaidų.

Grynosios bankų paslaugų ir komisinių pajamos 2018 m. siekė 227 mln. eurų (30 proc. visų pajamų) ir buvo 22,5 mln. eurų (11 proc.) didesnės nei prieš metus.

Verta paminėti, kad bankai 2018 m. gavo 41,6 mln. eurų daugiau pajamų iš prekybai laikomo turto ir 16 mln. eurų daugiau iš paskolų ir gautinų sumų vertės atkūrimo.

Kreditai ir indėliai

Pasak V.Vasiliausko, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc., iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų).

Nepaisant žemų palūkanų normų, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų. Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

"Manome, kad pagrindinis faktorius dėl palūkanų augimo yra pirmiausia susijęs su bankų koncentracija. Tai yra koncentracinė galia bankuose didėja", – tvirtino V.Vasiliauskas.

Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu.

Blogų laikų nelaukiama

Buvęs vieno iš didžiausių Lietuvos skandinaviškių bankų vyr. analitikas prof. Rimantas Rudzkis pripažįsta, kad metinis 50 proc. šio finansų sektoriaus uždarbio šuolis yra įspūdingas. Bet tai nėra netikėta žinant, kad Lietuvos ekonomika keletą pastarųjų metų stabiliai auga. Tačiau, jo manymu, dalis bankų pelno visada yra popierinė, t.y. anksčiau suformuoti atidėjiniai. Kai tas paskolas pavyksta atgauti, atidėjiniai pavirsta pelnu.

"Kada bankų sistema gerai jaučiasi? Kai yra auganti ekonomika ir geri lūkesčiai. Tada vyksta intensyvi statybų plėtra, o su tuo susijęs kreditų išdavimas. Ekonomika auga – kreditai sėkmingai atgaunami, bankai nuostolių nepatiria, pajamos didėja, didėja ir pelnas. Pastaraisiais metais lūkesčiai buvo geri. Jie dar susiję ir su tuo, kad sparčiai augo ir atlyginimai. Tad buvo galima tikėtis bankų pelno didėjimo", – "Kauno dienai" praėjusių metų bankų veiklą komentavo prof. R.Rudzkis.

Tačiau ECB prognozuojami ekonomikos augimo lūkesčiai – pakankamai menki. Kaip bus ateityje?

"Negalima sakyti, kad menki, – aiškino profesorius. – Vis tiek prognozuojamas augimas, kad ir lėtesnis. Aišku, visame pasaulyje šiemet lūkesčiai kiek prastesni, nei buvo prognozuojama 2018 m. pradžioje. Tai turėtų atsiliepti ir bankų sektoriui. Lietuva, aišku, jautriai reaguoja į pasaulio, ypač ES, lūkesčius. Jeigu jie prastėja, tai atsiliepia ir mūsų verslui, kadangi jis yra eksportuojantis, orientuotas į Bendriją. Taigi, galime galvoti, kad dėl to bus poveikis ir Lietuvos bankų sistemai.

Bet, be skelbiamų lūkesčių metų pradžioje, ne mažiau svarbi yra ECB monetarinė politika. Praėjusių metų rudenį jis deklaravo, kad 2019-aisiais planuoja pereiti prie politikos griežtinimo. Dabar ECB tuos planus atidėjo, vadinasi bazinės palūkanų normos nebus didinamos šiais metais. O tai jau teigiamas veiksnys bankų sistemai. Galima sakyti, kad jai šiemet ir dar blogai nebus."