Pernai lapkritį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad translyčiai asmenys Lietuvoje vertinami palankiau nei homoseksualūs žmonės, tačiau daug apklaustųjų tiesiog nežinojo arba neturėjo nuomonės apie šią socialinę grupę.

Sunkiausiai gyventojams buvo atsakyti, ar šalies įstatymai efektyviai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Į šį klausimą dėl informacijos trūkumo negalėjo atsakyti beveik 40 proc. apklausos dalyvių.

„Kadangi daug respondentų dar neturi susidarę aiškios nuomonės, jų nuomonė priklausys nuo to, kaip translyčiai asmenys ateityje bus reprezentuojami žiniasklaidoje“, – rašoma tarnybos išleistoje translyčių asmenų situacijos apžvalgoje.

Tyrimo duomenimis, translyčiam asmeniui būsto nesutiktų išnuomoti apie 62 proc. respondentų, tuo metu homoseksualiam asmeniui – daugiau nei 65 proc., romams – 88,5 proc., pabėgėliams – apie 63 procentai apklaustųjų. Apie 36 proc. apklaustųjų nesutiktų dirbti kartu su translyčiu asmeniu, beveik pusė nenorėtų gyventi kaimynystėje.

Patys tyrimo užsakovai taip pat nepateikia translyčių asmenų apibrėžimo. Translyčiai asmenys netapatina savęs su savo biologine, genetiškai nulemta lytimi, jie gali siekti tiek pasikeisti lytį, tiek dėvėti kitai lyčiai būdingus drabužius. Translyčiai asmenys gali būti ir homoseksualūs, ir heteroseksualūs.

Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nežino arba nėra tikri, ką reiškia sąvoka „translytis asmuo“.

Paklausus, kaip Lietuvos gyventojai apibūdintų translytį asmenį, penktadalis atsakiusių į šį klausimą juos apibūdino neigiamai.

Didžioji dalis terminą apibrėžė neutraliai – kaip tuos, kurie nori pakeisti lytį, to siekia arba ją jau pasikeitė (43 proc.). Taip pat, penktadalis manė, kad translyčiu gali būti vadinamas žmogus, kuris jaučiasi kitos lyties.

Daugiau nei pusė (per 66 proc.) gyventojų mano, kad translyčiai vyrai ir moterys nėra tikri vyrai ar moterys, beveik 60 proc. sutiko, jog jie nėra tokie patys kaip kiti vyrai ar moterys, 64 proc. mano, kad translytiškumas nėra natūralu.

Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip sužinojus apie artimo draugo translytiškumą pasikeistų jų santykiai. Apie 40 proc. teigė, kad šis faktas neturėtų įtakos, 15 proc. įsitikinę, kad santykiai pablogėtų, dešimtadalis sakė, kad ryšys nutrūktų. 35 proc. apklaustųjų nežino, kaip tokiu atveju reaguotų.

Tarnyba pabrėžia, jog patys translyčiai asmenys nurodo, jog susiduria su problemomis tvarkant jų asmens duomenis, keičiant dokumentus, nėra užtikrinamas informacijos konfidencialumas, ypač gydymo įstaigose. Taip pat nurodoma, jog pasikeitę asmens tapatybės dokumentus translyčiai asmenys susiduria ir su neapibrėžtumu gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvoje nėra prieinamos chirurginės lyties keitimo procedūros, neaišku, kaip būtų atliekama profilaktinė priežiūra tokią procedūrą atlikus užsienyje.

Visuomenės apklausą 2018 lapkritį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė  „Vilmorus“, iš viso apklausta per tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų iš įvairių regionų.