Iš JAV – bloga žinia

Dar gegužės pabaigoje pranešimų agentūra Elta išplatino pranešimą, kad Suomija nerimauja, jog JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją "Fortum".

Buvo rašoma, jog Jungtinių Valstijų rengiamos sankcijos Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontroversiškai vertinamo dujotiekio "Nord Stream 2" tiesimo, kelia nerimą Suomijai.

Pirmoji pavojus įžvelgė suomių žiniasklaida.

Didžiausias šios šalies naujienų portalas Yle.fi teigė, kad JAV sankcijų netiesiogiai gali sulaukti "Nord Stream 2" projekte dalyvaujanti energetikos kompanija "Fortum", kuri veiklą vykdo ir Lietuvoje.

Antrinės "Fortum" įmonės šilumą gamina ir tiekia Klaipėdoje, Kaune, Joniškyje ir Švenčionyse.

Pasak Eltos, pagal JAV senatorių Tedo Cruzo ir Jeanne Shaheen pateiktą įstatymo projektą sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – "Nord Stream 2".

Tarp politikos ir komercijos

50 proc. "Nord Stream 2" akcijų valdo Rusijos dujų koncernas "Gazprom".

"Gazprom" partneriai – Vokietijos "Wintershall" ir "Uniper", Austrijos OMV, Prancūzijos "Engie" ir Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų "Royal Dutch Shell" – finansuos pusę viso projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Portalas Yle.fi įžvelgė rizikų, kad JAV sankcijos gali smogti ir jų šalies bendrovėms.

Mat suomių energetikos kompanijai "Fortum" priklauso beveik 50 proc. Vokietijos "Uniper", finansuojančios dujotiekio "Nord Stream 2" tiesimą, akcijų.

Korporacijos "Fortum" atstovai primygtinai tikina, kad "Nord Stream 2" yra išskirtinai komercinis projektas ir kad jie esą nedalyvauja jokiose su tuo susijusiose politinėse diskusijose.

"Komercinio, bet ne politinio projekto" pozicijos laikosi ir kiti "Nord Stream 2" šalininkai.

Tačiau šio sumanymo kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis projektas yra ne kas kita, o Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo.

Taip pat kyla nerimas, kad "Nord Stream 2" gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos remiamų separatistų gaujomis šalies rytuose.

Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris duoda nemažai pajamų karo krečiamai šaliai.

Dar vienas suomių portalas Hs.fi daro prielaidą, kad JAV sankcijos visoms "Nord Stream 2" projekte dalyvaujančioms kompanijoms gali sukelti kliūčių gaunant finansavimą savo veiklai.

Esą pagrindiniai bankai yra priklausomi nuo dolerio rinkos ir negalėtų finansuoti kompanijų, kurioms būtų pritaikytos sankcijos.

Kas laukia Lietuvos ūkio?

Suomijos energetikos kompanija "Fortum" veiklą vykdo ir Lietuvoje.

Klaipėdoje nuo 2013 m. veikia bendrovės pastatyta atliekų deginimo jėgainė.

Kaip bus paveikta jos veikla, jei JAV vis dėlto ims taikyti sankcijas "Fortum Klaipėda" "motininei" įmonei Suomijoje?

"Fortum Heat Lietuva" atstovas Andrius Kasparavičius šiuo klausimu pernelyg neatviravo.

"Nelabai galiu ką atsakyti, nes mes Lietuvoje nelabai esame įgalioti kalbėti "Nord Stream 2" klausimu. Kalbant apie įmonę Klaipėdoje, klausimas, kaip tai paveiks gaminamos šilumos kainas, kiek keistokas, nes ne tarptautinė politinė padėtis, o aukcionai, kurie vyksta kiekvieną mėnesį, reguliuoja "Fortum Klaipėda" kainas. Mes Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos maksimalios šilumos kainos niekada nepasiekėme", – tikino A.Kasparavičius.

Panašų atliekų deginimo projektą, kaip ir Klaipėdoje, Lietuvoje veikianti "Fortum Heat Lietuva" kartu su "Lietuvos energija" įgyvendina ir Kaune.

Mes Lietuvoje nelabai esame įgalioti kalbėti "Nord Stream 2" klausimu.

Objekto statybas planuojama baigti 2020 m. Tačiau ir čia dėl galimų sankcijų, kalbant apie "Nord Stream 2", per daug nesielvartaujama.

"Mūsų vertinimu, JAV sprendimai įtakos Kauno kogeneracinės jėgainės statyboms neturės ir jau kitąmet vietoje atliekų šalinimo sąvartynuose jos virs konkurencinga šiluma bei elektros energija", – atsakė bendrovės "Lietuvos energija" ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius, išsamiau taip ir nepagrindęs savo optimizmo.

Europos Sąjungoje projektui "Nord Stream 2" labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie JAV administracijos griežtos kritikos dujotiekiui.

1 230 km ilgio dujotiekis "Nord Stream 2" yra tiesiamas Baltijos jūra.

Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją.

Planuojama, kad bendras dujotiekio pralaidumas sieks 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

URM: tai Rusijos projektas

Kaip šią grėsmingą žinią dėl galimų JAV sankcijų energetikos bendrovei "Fortum" vertina Lietuvos energetikos ministras?

Kaip pasiruošta tam, jei JAV sankcijos ateis ir iki Lietuvos, kur "Fortum" yra "strateginis valstybinės energetikos sistemos partneris", kartu su mūsų valstybe įgyvendinantis itin svarbius energetinius projektus?

Ar nežlugs šie projektai? Ar yra pasirengta atsarginiam planui?

Ar ši situacija apskritai nepakenks iki šiol sėkmingiems ekonominiams-energetiniams Lietuvos santykiams su JAV?

Į šią užklausą Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša atsiuntė itin lakonišką atsakymą: "Į šiuos jūsų klausimus pagal kompetenciją išsamiai galės atsakyti Užsienio reikalų ministerijos atstovai."

Pasitikslinus, ar tikrai bendri energetiniai projektai su "Fortum" yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) kompetencija, A.Jovaiša nedaugžodžiavo.

"Energetikos ministerija nesiima vertinti galimo JAV sankcijų poveikio su "Nord Stream 2" projekte dalyvaujančioms įmonėms ir su jomis tiesiogiai susijusioms įmonėms", – teigė vyriausiasis specialistas.

Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius atsiuntė paaiškinimą, jog sankcijų, susijusių su "Nord Stream 2" projektu, klausimai šiuo metu išties svarstomi JAV Kongrese.

Tačiau kol JAV nėra priėmusi sprendimų dėl tokių sankcijų įvedimo ir nėra žinoma šių sankcijų apimtis, esą dar negalima vertinti tikėtinų jų pasekmių.

Manome, kad "Nord Stream 2" yra Rusijos geopolitinis projektas, siekiantis silpninti Ukrainą politiškai ir ekonomiškai.

"Pažymėtina, kad Lietuva išlaiko nuoseklią poziciją dėl "Nord Stream 2" dujotiekio ir siekia, kad tiek dabartiniai, tiek ir ateityje numatomi energetikos projektai atitiktų Europos Sąjungos teisę ir jos energetinio saugumo tikslus. Manome, kad "Nord Stream 2" yra Rusijos geopolitinis projektas, siekiantis silpninti Ukrainą politiškai ir ekonomiškai, sumažinant jos vaidmenį dujų tranzite į Europą", – rašoma URM atsakyme dienraščiui.

Faktai ir skaičiai

Bendrovė "Fortum Heat Lietuva", valdanti "Fortum" įmones Lietuvoje, gamina ir tiekia šilumą Kauno miesto Palemono gyvenvietei, skirsto ir tiekia dujas Joniškio rajone, tvarko dugno pelenus ir šlaką.

Korporacijai "Fortum" priklauso 100 proc. bendrovės "Fortum Heat Lietuva" akcijų. Įmonėje dirba 10 darbuotojų.

"Fortum Heat Lietuva" valdo 66,2 proc. bendrovės "Fortum Joniškio energija" akcijų.

"Fortum Heat Lietuva" valdo 95 proc. įmonės "Fortum Klaipėda" akcijų.

Bendrovė "Fortum Klaipėda", naudodama išrūšiuotas komunalines ir pramonines atliekas, gamina šilumą ir elektrą.

"Fortum Heat Lietuva" valdo 50 proc. įmonės "Fortum Švenčionių energija" akcijų.

"Fortum Švenčionių energija" eksploatuoja Švenčionių miesto ir rajono centralizuotą šilumos tinklą.

"Fortum Heat Lietuva" valdo 49 proc. bendrovės "Kauno kogeneracinė jėgainė" akcijų.

Planuojama, jog "Kauno kogeneracinė jėgainė" gamins šilumą ir elektrą, naudodama atliekas ir dumblą.

Taip pat "Fortum Heat Lietuva" valdo 19,5 proc. bendrovės "Klaipėdos energija" akcijų.

"Klaipėdos energija" eksploatuoja Klaipėdos miesto ir rajono centralizuotą šilumos tinklą bei tiekia gamtines dujas.

Šaltinis: www.fortum.lt