Ne tik apie laisvę

"Ko vertas liberalizmas, jei jis kalba tik apie laisvę?" – šiais prieš kelis dešimtmečius išsakytais sociologo, kultūros antropologo Vytauto Kavolio žodžiais pradėtas išeivijos ir Lietuvos lietuvius vienijančio intelektualų sambūrio  suvažiavimas.

Dvi kadencijas šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pabrėžė, kad prieš daugiau kaip pusę amžiaus gimusi "Santaros-Šviesos" tradicija tęsiama naujomis idėjomis, su naujais veidais.

"Šviesaus atminimo santarietis Leonidas Donskis viešoje paskaitoje kalbėjo: neišugdysite gero mokslininko vien perdavę žinias, būtina perduoti ir patirtį, vertybes, orientyrus. Kalbant apie vertybes – politika niekada nebus vien faktų ir skaičių suvestinė. Būtent moralinis, vertybinis pasirinkimas faktus paverčia gyvenimo dalimi, – V.Adamkus prisipažino nepraradęs tikėjimo, kad politika gali būti graži. – Ir viešasis gyvenimas gali būti gražus. Prisiminkime tautinį sąjūdį. Tai buvo ne tik prasminga, vertinga, bet ir gražu. Panašių pavyzdžių Europoje rasime nemažai."

Prezidentas prisistatė esąs ne tik vienas iš "Santaros-Šviesos" pradininkų, bet ir jos mokinys: "Čia gavau tolerancijos, bendrystės, liberalumo ir tautiškumo pamokas. Esu tikras, kad "Santara–Šviesa" ir dabar yra tai, iš ko galime pasimokyti."

Įvardijo siekius

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda buvo paprašytas nubrėžti ateinančių penkerių metų Lietuvoje kontūrus. "Paskutinį kartą jūsų sambūryje lankiausi 2008 m. kaip ekonomistas, tai buvo prieškrizinis laikotarpis. Labai nenorėčiau, kad iš to būtų išvestos kažkokios paralelės. Gyvename nebūtinai 10–11 metų ciklais", – apie periodiškai pasikartojančias ekonomikos krizes užsiminė G.Nausėda.

Per artimiausius penkerius metus jis teigė sieksiantis taikesnės, teisingesnės ir žalesnės Lietuvos. G.Nausėda užsiminė apie išėjimą iš socialinių burbulų: "Esame pasinėrę kas į feisbuko ar kitų socialinių tinklų, kas į intelektualinius burbulus, iš kurių sunkiai bendraujama. Ten tiesiog mėtomasi vienas į kitą, vyksta apkasų kovos. Burbulai formuojasi ir fizinėje aplinkoje – ir čia, Alantoje, esame burbule. Mano tikslas yra skatinti išeiti iš tų burbulų. Pavyzdžiui, surengti diskusiją, kurioje dalyvautų Katalikų bažnyčios ir seksualinių mažumų atstovai."

Anot išrinktojo prezidento, jei pavyktų nueiti nuo vadinamosios socialinių burbulų kultūros ir atsirastų normali diskusija tarp kitaminčių, jei atsisakę minėtos kovos atsisuktume vienas į kitą ir jis būtų įnešęs į tai tam tikrą indėlį, po penkerių metų su prezidento pareigomis galėtų ramiai atsisveikinti.

Socialiniai tinklai sudaro puikias prielaidas melagingoms naujienoms sklisti labai tikslingai, nukreipiant jas į šiuo požiūriu jautriausias auditorijas.

Dezinformacijos grėsmės

Politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala pastebi, kad socialinių tinklų įtaka vis auga, egzistuoja penki pagrindiniai iššūkiai demokratijai. Pirmasis – tai poliarizacija.

"Visuomenė skaldosi ir darosi vis sunkiau susikalbėti žmonėms, gyvenantiems čia jau minėtuose skirtinguose socialiniuose burbuluose. Tai paneigia labai svarbios demokratijai bendros viešosios erdvės sąvoką. Antras iššūkis – dezinformacija. Socialiniai tinklai sudaro puikias prielaidas melagingoms naujienoms sklisti labai tikslingai, nukreipiant jas į šiuo požiūriu jautriausias auditorijas. Dabar tai daryti daug lengviau nei tais laikais, kai televizija, radijas pasiekdavo labai plačią, bet labai skirtingą auditoriją. Tuo metu melagingos naujienos ne visada suveikdavo", – palygino L.Kojala.

Trečiuoju iššūkiu jis įvardijo išplaukusią atsakomybę socialiniuose tinkluose. "Šie tinklai tampa informavimo šaltiniais, tačiau akivaizdu, kad iki šiol jie nėra taip traktuojami. Teisiškai jie matomi kaip platformos, tačiau ne kaip už turinį atsakingos institucijos. Ketvirta, socialiniai tinklai yra tapę supergalingais, – grėsmes demokratijai toliau vardijo politologas. – Feisbukas turi 1,5 mlrd. kasdienių vartotojų, apie 2 mlrd. – besinaudojančių juo kiekvieną mėnesį. Taigi, socialiniai tinklai turi didžiulę galią, tačiau, kaip ta galia atsispindi reglamentuojant teisiškai, yra atskiras klausimas. Iš viso to išplaukia penktas iššūkis – auganti nelygybė."

L.Kojala pabrėžė nesantis prieš socialinius tinklus, tačiau užsiminė, kad šių tinklų veikimas kelia klausimų santykyje su demokratijomis, kurios pradėjo kurtis dar XVIII a. "Dilema yra tai, ar palyginti neseniai susiformavusios demokratijos gali atremti šiuos iššūkius. Ir ne todėl, kad socialiniai tinklai savaime būtų kažkokia konspiracija, o dėl to, kad pasaulis keičiasi", – tvirtino politologas.

Plati programa

Į didžiausią metinį "Santaros-Šviesos" renginį studentijos ir akademinio pasaulio, kultūros, meno atstovai, politikai, kiti visuomenėje žinomi žmonės renkasi kasmet. Kelias dienas trunkančiame suvažiavime jie aptaria svarbiausias šalies kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijas, problemas. Šiemet jis tęsis keturias dienas – iki pirmadienio.

"Santaros-Šviesos" nariai yra apibūdinę šio intelektualinio sąjūdžio misiją taip: viešai diskutuoti nebijant sakyti tiesą, mažinti provincializmo kiekį Lietuvos intelektualiojoje kultūroje, skatinti kritiškai apmąstyti visuomenės ir kultūros reiškinius, skatinti kritinį mąstymą kaip tokį.

"Santaros-Šviesos" renginiai neįsivaizduojami be laisvosios meninės dalies. Po rimtų pranešimų ir diskusijų čia vyksta parodų atidarymai, skamba muzika, eilės, vyksta šokiai.