Sėdynių šildyme – dvigubi skirtumai

Tyrimui vadovavęs docentas dr. Vidas Žuraulis prisipažino girdėjęs tik apie saugumą, bet ne komfortą reglamentuojančius šios srities standartus, todėl matuojant sėdynių bei vairaračių šildymo efektyvumą buvo kliaujamasi pačių sukurta skirtingų automobilių palyginimo metodika.

„Kadangi viskas vyko lauko, o ne laboratorinėmis sąlygomis, privalėjome suktis maksimaliai greitai. Tai reiškia, kad erdvės tam tikroms paklaidoms buvo, tačiau labiau tikėtina, kad skirtingus rezultatus kur kas labiau lėmė automobilių gamintojų pasirinktų šildymo elementų tipai ir charakteristikos“, – teigė V. Žuraulis.

„Termo egzamino“ metu buvo siekiama užfiksuoti maksimalią sėdynės apatinės dalies temperatūrą po 120 sekundžių ir atlošo temperatūrą po 150 sekundžių nuo tos akimirkos, kai užkuriamas variklis ir sėdynių šildymas įjungiamas maksimaliu galingumu. Turima įranga leido įvertinti ir tai, kaip tolygiai šiluma paskirstoma per visą plotą bei kokia vidutinė matuojamo ploto temperatūra fiksuojama per minėtą laiką.

„Nesinori daryti labai toli siekiančių išvadų, tačiau skirtumai tarp mažiausias ir didžiausias temperatūras pasiekusių automobilių pakankamai ženklūs. Tarkim, „Citroen C5 Aircross“ po dviejų minučių apatinės sėdynės dalies temperatūra buvo pakilusi iki 15,6 laipsnių (atlošo – iki 15,7), greičiausiai į šilumos pageidavimą sureagavę modeliai per tą patį laiką perkopė 27 laipsnių ribą. Didžiausią šilimo dinamiką pademonstravo „Škoda Kamiq“ (atitinkamai 27,2 ir 33,5 laipsniai), „Suzuki Vitara“ (27,7 ir 31 laipsniai), „Honda CR-V“ (27,1 ir 29,3 laipsniai), „Volvo S60“ (26,7 ir 25,4 laipsniai), „Range Rover Evoque“ (28,5 ir 22 laipsniai). Vertinant šildymo tolygumą geriausiai pasirodė „Volvo S60“ ir „Mazda CX-30“. Reikia atkreipti dėmesį, kad intensyvus ir tolygus temperatūros kilimas kai kuriems modeliams galėtų lemti labai aukštą rezultatą, jeigu temperatūros būtų stebimos ilgesnį laiką“, – pastebėjo VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas.

Šildo greičiausiai, tačiau ribotą plotą

Vairaračių šildymo rungtį laimėjo „Mazda CX-30“, kurioje pagrindinis piloto darbo įrankis per dvi minutes įkaito iki 36,1 laipsnio. Beje, „Mazda“, kaip ir „Lexus RX“ bei „Range Rover Evoque“, vairą šildė tik tose vietose, kur rekomenduojama laikyti rankas. Antrą geriausią rezultatą fiksavo „BMW 330i“ – 33,3 laipsniai. Įdomu, kad šiame modelyje nebuvo šildomų sėdynių. Trečią aukščiausią temperatūrą pademonstravo „Range Rover Evoque“. Mažiausiai – iki 15,1 laipsnio – per 120 sekundžių sušilo „Mercedes-Benz GLE“ vairaratis.

Kiek svarbūs šie rodikliai? Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes gydytojai rekomenduoja šildomų sėdynių malonumų „neperdozuoti“. Nors ši komforto sistema leidžia net ir spaudžiant tikram speigui vairuoti nevilkint storų, judesius varžančių drabužių bei gintis nuo kai kurių ligų (teigiamas fizioterapinis poveikis pastebimas skundžiantis tarpšonkauline neuralgija, radikulito skausmais, artroze), tačiau pernelyg kaitinant sėdynę vyrams gali sumažėti vaisingumas. Perkaitimų itin saugotis reikėtų esat vėžiniams susirgimams. Staigus atšalimas, palikus automobilį, gali išprovokuoti daugybę ligų, pradedant peršalimu, baigiant stipriu radikulito priepuoliu. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad vaikai iki trejų metų yra ypač jautrūs šilumos smūgiui.