Spektrinėje muzikoje spektras, kuris nuolatos juda, keičia ir harmoniją, ir melodiją, ritmą, orkestruotę, ir formą. Kūrinys jo atlikimo metu keičiasi, o tai klausytojams suteikia erdvės išgirsti laike ir erdvėje judančius garsus.

Šią unikalią patirtį galės patirti Kauno menininkų namuose (KMN) į šiuolaikinės muzikos ansamblio "Synaesthesis" koncertą susirinkusi publika. Koncerto metu novatoriškas ansamblis atliks vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzų spektralisto Gerard'o Grisey trijų dalių kūrinį "Vortex Temporum". Koncerto atlikėjai: Vytenis Gurstis (fleita), Artūras Kažimėkas (klarnetas), Deimantė Merkevičiūtė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Gunda Baranauskaitė (violončelė), Marta Finkelštein (fotepijonas), Karolis Variakojis (dirigentas)

Apie būsimą koncertą kalbame su "Synaesthesis" muzikos vadovu, dirigentu K.Variakoju (K.V.) ir meno vadove, pianiste M.Finkelštein (M.F.).

– Kaip užsimezgė jūsų draugystė su KMN?

– M.F.: Nuolatos ieškome naujų vietų, kuriose galėtume pristatyti "Synaesthesis" svarbius projektus. Su KMN bendradarbiavimas prasidėjo 2018-aisiais, šiose erdvėse įgyvendinus programą "Cool People Playing Strange Music". Vėliau čia pristatėmė menininko Andriaus Arutiunan projektą "Atomic B", programą "The Art of Metal". Grįžtame į KMN dar kartą su koncertu "Vortex Temporum". KMN besilankanti publika yra įvairi, atvira, todėl mums norisi megzti tiesioginį ryšį, pristatant kuo skirtingesnius projektus. Džiaugiamės, kad sausio 29-osios koncerto metu su atliekamu G.Grisey kūriniu publiką supažindins kompozitorius Ramūnas Motiekaitis.

– Ar erdvių, kuriose rengiate savo koncertus, kontekstualumas jums yra svarbus? Ar skirtingiems pasirodymams pasirenkate ir skirtingas vietas?

– M.F.: Dažnai dėl muzikinių instrumentų (kad ir tokio didelio ir nepaslankaus kaip fortepijonas) su erdvėmis žaidžiame pagal tradicines koncertų taisykles. Bet kartu dėl kai kurių mūsų rengiamų projektų specifikos, norisi įžengti į alternatyvias erdves, kurios klausytojams suteiktų kitokią muzikinio potyrio perspektyvą. Erdvė tampa labai svarbia konteksto dalimi visose meno srityse, nes nebelieka atsitiktinių vietų, jos visos yra užpildytos vidiniais naratyvais, todėl erdvės, kuriose atliekame koncertus, išreiškia mūsų požiūrį į save – dažnai pasirodome koncertų salėse, nes jaučiamės muzikinės tradicijos dalimi, bet esame groję ir teatruose, meno centruose, kino salėse, nes matuojamės ir kitokius kontekstus, turinčius kitokį energinį krūvį.

– Koncerte KMN atliksite trijų dalių G.Grisey kūrinį "Vortex Temporum". Kodėl pasirinkote būtent šį G.Grisey kūrinį?

– K.V.: Šį kūrinį pirmą kartą atlikome prieš ketverius metus "Gaidos" festivalyje. Buvome labai jauni ir, ko gero, tai buvo didžiausias ir techniškai sudėtingiausias kūrinys, kurį esame groję. Jautėme, kad anuomet ne viską šio kūrinio atžvilgiu išpildėme. Per prabėgusius ketverius metus "Synaesthesis" muzikantai įgijo daug patirties ir brandos, todėl norėjosi sugrįžti ir tiksliau, užtikrinčiau atlikti šią partitūrą, kuri niekada nebus išsemta. Neabejoju, kad po šio koncerto praėjus kuriam laikui, atsiversime ją darkart.

Dažnai atrodo, kad yra tiesiog pavieniai garsai, tačiau atsirandantis ritmas šią garsinę medžiagą konkretizuoja.

– Kokia yra šio kūrinio koncepcija, jo pagrindas, ašis?

– K.V.: Kūrinio ašis yra sąveika tarp ritmo ir garso tembro, kuriuos naudojant yra kuriamos laiko iliuzijos. Labai dažnai atrodo, kad yra tiesiog pavieniai garsai, tačiau atsirandantis ritmas šią garsinę medžiagą konkretizuoja arba tuojau pat ją fragmentuoja ir išskaido į smulkiausias daleles iki gryno lygaus garso.

– Kokį savitą skambesį jam suteikiate? Kaip jį interpretuojate?

– K.V.: Šį kartą pabandėme sąmoningai pamatyti vietas partitūroje, kuriose tembras ir ritmas pereina vienas iš kito arba veikia kartu. Pamatyti – tai išgirsti ir groti įsisąmoninus vieną ar kitą sąskambį arba ritmą. Stengiamės įsiklausyti į smulkiausias detales, minimalius tonų pasiketimus, siekdami aukščiausios kūrinio atlikimo precizikos.

– Su kokiais iššūkiais, praėjus ketveriems metams ir vėl sugrįžus prie "Vortex Temporum", teko susidurti pradėjus repeticijas?

– M.F.: Prieš ketverius metus šiuolaikinė muzika ir jos atlikimas ansamblio nariams buvo labiau intuityvus poreikis ir auganti aistra. Būtent šis kūrinys tapo tuo laipteliu, kai visa koja įžengėme į erdvę, kurioje mūsų muzikavimas atitinko mūsų ambicijas. 2016-aisiais dalyvavome kursuose Austrijoje, kurie buvo skirti šiuolaikinei muzikai atlikti. Manau, visi grįžome gerokai pasikeitę. Man asmeniškai šis kūrinys reiškė tam tikrą lūžį, kai naudodamasi savo per ilgus metus sukaupta pianistės patirtimi, bet įžengusi į naujos muzikos atlikmo erdves pajutau individualios kūrybos ir interpretacijų laisvę, kurios pagaliau atsakė į mane ilgai kamavusį klausimą: kas man įdomu atliekant muziką? Kūrinyje esantis fortepijono solo fragmentas buvo mano svajonių muzikinė medžiaga – techninio iššūkio, laisvės laike ir energinės logikos kombinacija. Savo struktūra šis kūrinys atliepia mano poreikius – labai noriu būti svarbi, turėti akimirką sužibėti, bet kaifuoju būdama komandos dalimi (juokiasi).

– Kaip, koncerto metu, "Vortex Temporum" tikitės priims KMN publika?

– K.V.: Manau, nebus nė vieno, kuriam šis kūrinys nepatiks.

Kas? Koncertas "Synaesthesis: Vortex Temporum".

Kur? Kauno menininkų namuose.

Kada? sausio 29 d. 19 val.