Arvydas Valeika, restoranų savininkas: "Mums yra lengviau nieko neveikti ir laukti, negu pradėti dirbti nežinioje".

Nors vyriausybė užsimena apie galimybę dar labiau švelninti karantiną, o galbūt leisti pradėti dirbti ir lauko kavinėms, baro savininkas skubėti nežada. Kol kas neaišku, kokios bus sąlygos, kiek klientų bus galima priimti ir kiek darbuotojų tam reikės.

Dabar visi jie išleisti į prastovas. Įmonė jau kreipėsi dėl subsidijų atlyginimams mokėti, tačiau nei atsakymo, nei pinigų kol kas nesulaukė.

Arvydas Valeika, restoranų savininkas: "Jeigu pas mus dirba 50 darbuotojų, mokant minimumą be paramos išeina apie 30 tūkstančių eurų. Tai 10 procentų nuo to yra 3 tūkstančiai eurų".

Atlyginimus už kovą įmonė jau išmokėjo iš savo kišenės. Socialinės apsaugos ir darbo ministras aiškina, kad pinigai jau pakeliui. Kai kurios įmonės juos jau gavo, kitos gaus šią savaitę. Tačiau darbdaviai siūlo pinigus mokėti ne įmonėms, o tiesiai darbuotojams.

Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

"Mechanizmas veiktų panašiai kaip vaiko pinigai ir aš manau, kad per trumpą laiką labai paprastai ir greitai būtų galima realizuoti šitą pasiūlymą".

Dabar valstybė siūlo sumokėti 70 arba 90 procentų subsidijas. Likusius pinigus turėtų pridėti darbdaviai. O tai reiškia, kad darbuotojas į rankas gautų 656 arba 437 eurus. Darbdaviai siūlo iki beveik 860.

Inga Ruginienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė: "Mes manome, kad gali atsitikti taip, kad tie pinigai net nepasieks darbuotojo. Gali būti taip, kad darbdavys turi susirinkęs didžiules skolas ir įsipareigojimus ir spėkit, su kuo jis norės greičiausiai atsiskaityti. Tai tikriausiai tikrai ne su darbuotoju".

Tačiau finansų ministras griežtas. Įmonės prie atlyginimų mokėjimo vis tiek turės prisidėti net jei jų veikla dėl karantino sustabdyta.

Vilius Šapoka, Finansų ministras: "Tikrai vertinu tokius pasakymus kritiškai, nes subsidijos pervedamos visa suma kartu su mokesčiais, kitaip tariant, šią sumą gali tikrai darbdavys naudoti kaip likvidumo pagalbą. Iš jos mokėti atlyginimus ir kitas mokėtinas sumas".

Darbuotojai skundžiasi jau išgirdę ir perspėjimų, kad pasibaigus karantinui algos mažės. Profsąjungos perspėja, kad taip ekonomiką atgaivinti bus dar sunkiau, nes žmonės tiesiog neturės pinigų vartoti. Verslininkai pripažįsta, kad išlaikyti atlyginimus neapkarpytus bus sunku, o gal ir iš viso neįmanoma. Todėl siūlo vadovautis užsienio pavyzdžiu, kur subsidijos darbdaviams mokamos ir pasibaigus karantinui.

Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius: "Mes norim supratimo, kad mes siūlom modelius, kurie ne verslą gelbėtų, o darbo rinką ir žmonių perkamąją galią".

Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad piktnaudžiauti darbdaviams nepalikta jokių galimybių, visi atlyginimams skirti pinigai turės pasiekti darbuotojus.

Linas Kukuraitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras

"Taip pat galvojame apie alternatyvias priemones, kaip padėti įmonėms išlaikyti darbuotojus, kai darbuotojai dirba, nes suprantam, kad tikrai ne visi sektoriai iš karto grįš į pajamų lygį, kurį turėjo prieš karantiną".

Pateikti savo pasiūlymus ministerija planuoja jau netrukus.