Anot jo, opozicijos atstovai, nors ir stipriai kritikuoja „valstiečių“ iniciatyvą, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokas.

„Objektyvumo dėlei. 200 vienkartinių eurų pensininkams inicijavo valstiečiai, bet Seime per projekto pateikimą „prieš“ balsavo tik Aušrinė Armonaitė iš Laisvės partijos. Taip, balsavimas „už“ šioje stadijoje nereiškia, kad Seimo nariai jau pritaria visam projektui su visomis detalėmis. Pritarusios frakcijos, politikai gali teikti pataisas - pavyzdžiui, išmokos birželį, ne rugpjūtį. Tačiau niekas pritarimo stadijoje neturėtų balsuoti „už“, jeigu neremia esminio projekto pasiūlymo – tiesioginių išmokų. Susilaikę – atskira kalba, čia iš serijos „kaip ir esu prieš, bet norisi išsaugoti veidą“, – savo fesibuko paskyroje teigia M. Jastramskis.

Politologas pateikė ir antradienį Seime vykusio balsavimo po pateikimo rezultatus.

Bet pažiūrėkime paprasčiau. Į partijų elektorato struktūrą pagal amžių. Ir daugmaž viskas tampa aišku.

„Iš dalyvavusių Seimo posėdyje statistika tokia. Valdančioji koalicija balsavo, kaip ir turėtų. Lenkai: 6 už. Socdarbiečiai: 11 už. Valstiečiai: 46 už. Bet ir opozicijoje vaizdelis į vieną pusę. Liberalai: 5 už, 4 susilaikė. Konservatoriai: 26 už, 3 susilaikė. Socialdemokratai: 4 susilaikė. Mišrioje grupėje (ten de facto dauguma valdantieji, buvę tvarkiečiai) 10 už, 1 prieš (Aušrinė), 1 susilaikė“, – pateikė balsavimo rezultatus M. Jastramskis.

„Kodėl tokie rezultatai, nepaisant nemažo kipišo viešoje erdvėje? Galėtume kalbėti apie tai, kad ideologinė poliarizacija, nepaisant didelių deklaracijų ir emocijų, realybėje tarp Lietuvos partijų nėra tokia ir didelė. Dar galima kalbėti apie tai, kad dėl balsavimo už naujas partijas kartais perskyra vyriausybė-opozicija tampa mažiau svarbi ir interesai visai sutampa. Bet pažiūrėkime paprasčiau. Į partijų elektorato struktūrą pagal amžių. Ir daugmaž viskas tampa aišku“, – teigė M. Jastamskis.

Politologas taip pat pateikė grafiką, kuris rodo, kiek, kokio amžiaus žmonių buvo tarp partijos rinkėjų 2019 Europos Parlamento rinkimuose.

Rinkėjai, kuriems yra daugiau nei 60 metų, sudarė 63 proc. visų „socialdarbiečių“ elektorato. 56 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. 47 proc. tokie rinkėjai sudarė ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratą. 42 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. 41 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos bei 18 proc. Lietuvos liberalų sąjūdžio elektorato.