„Galiu pasakyti drąsiai, kad nebūtų įvestos tokios griežtos priemonės. Visos valstybės siunčia tokį signalą, nes kaštai tokio karantino tiek socialiniai, tiek ekonominiai, tiek humanitariniai yra labai dideli. Jis buvo reikalingas prieš pirmąją bangą, kad būtų išvengta didelių susirgusių asmenų srauto ligoninėse, kad nebūtų perpildyti intensyvios terapijos skyriai“, – LRT radijui sakė ekonomistas.

Anot jo, patirtis pirmosios COVID-19 pandemijos metu leistų pakankamai sėkmingai suvaldyti antrą viruso bangą, neįvedant itin griežtų apribojimų.

„Dabar, suvaldžius tą pirmąją bangą, sveikatos apsaugos sistemos yra jau pasiruošusios, turi tinkamų priemonių, turi ventiliatorių, kaukių, gyventojai taip pat žino, kad, jei vėl pradėtų plisti virusas, kaip reikėtų saugotis, įmonės irgi yra pasiruošusios,(...) sužymėta, kaip reikia laikytis atstumų parduotuvėse, prekybos, susibūrimų vietose. Visa tai leidžia suvaldyti viruso plitimą nesiimant labai griežtų priemonių“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, net ir antrosios koronaviruso bangos atveju griežtas karantinas šalyje yra mažai tikėtinas.

„Jeigu ir bus didesnė antroji banga šiame regione, galbūt bus kokie regioniniai apribojimai, kažkuriam, pavyzdžiui, miestelyje, ar kažkokioje institucijoje proveržis. Bet kad vėl visi Lietuvos gyventojai būtų uždaryti, uždarytos parduotuvės, tai labai mažai tikėtinas scenarijus“, – teigė ekonomistas.

Visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos imtinai.