JAV Valstybės departamente susitikęs su azerbaidžaniečių ministru Ceyhunu Bayramovu (Džeichunu Bairamovu) M. Pompeo paspaudė jam ranką, diplomatijos vadovai apsikeitė mandagumo frazėmis.

Po šio susitikimo M. Pompeo turėtų susitikti su Armėnijos užsienio reikalų ministru Zograbu Mnacakianu. Jerevanas ir Baku atmetė trišalio susitikimo Vašingtone galimybę.

Prieš derybas M. Pompeo nesuteikė daug vilčių atkreipdamas dėmesį, kad ankstesnių susitarimų dėl ugnies nutraukino nebuvo laikomasi.

„Tai sudėtinga diplomatinė padėtis“, – M. Pompeo sakė žurnalistams trečiadienį.

„Mes, kaip ir beveik visos Europos šalys, laikomės nuomonės, kad teisingas kelias yra nutraukti konfliktą, pasakyti jiems sumažinti įtampą, (pasakyti), kad abi šalys turi atsitraukti, nekurstyti šio konflikto, neteikti jokių ginkluotės sistemų, jokios paramos, – sakė jis. – Tuomet galėtų būti rastas potencialiai visiems priimtinas diplomatinis sprendinys.“

Rusija yra tarp valstybių, dedančių daugiausia diplomatinių pastangų sureguliuoti padėtį Kalnų Karabache, seniai armėnų separatistų kontroliuojamame Azerbaidžano regione.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pranešė, kad Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių.

Jungtinės Valstijos oficialiai skelbia besilaikančios neutralios pozicijos ir drauge su Rusija bei Prancūzija pirmininkauja vadinamajai Minsko tarpininkavimo grupei, vedančiai taikos derybas nuo 1994 metų, kai Karabache buvo paskelbtos paliaubos.

Tačiau neseniai M. Pompeo įvardino Armėnijos veiksmus kaip gynybinius ir sukritikavo Turkijos, ištikimos Azerbaidžano sąjungininkės, kišimąsi.

Jungtinės Valstijos turi didžiulę ir politiškai aktyvią armėnų diasporą, tačiau taip pat palaiko strategiškai svarbius ryšius su Azerbaidžanu, viena iš nedaugelio daugiausia musulmonų gyvenamų valstybių, palaikančių tvirtus santykius su Izraeliu.