Pasak Angelio Gurrios (Anchelio Gurijos), tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui.

„Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją. Tačiau tik tada, kai ekonominis atsigavimas įsibėgės“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje, surengtoje po EBPO Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo Lietuvos prezidentui ir valdžios pareigūnams, pirmadienį sakė A. Gurria.

„Tai būtų didelė klaida, kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visą pasaulį, jei pradėtume sparčiai taupyti per anksti, vos krizei pasibaigus, ir ne pakankamai gerai iš jos išėjus“, – pridūrė jis.

Pasak EBPO vadovo, kiti metai vis dar bus laikotarpis, kuomet pasaulis kovos su virusu, todėl Vyriausybė turi užtikrinti fiskalinių priemonių prieinamumą.

„Prieš pandemiją reikia pastatyti viską, visus resursus, kurių reikia. 2021-ieji vis dar bus metai, kuomet mes kovosime su virusu. Užtikrinkime, kad turėtume visus reikiamus ginklus, bent jau fiskaliniu požiūriu“, – pabrėžė A. Gurria.

„Pirma turime laimėti kovą prieš virusą“, – pridūrė jis.

Didžioji dalis bankų ir institucijų prognozuoja, kad Lietuvos skola šiemet bus netoli 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės, o kitąmet ją perlips.

Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad Lietuvai būtina mažinti valstybės skolą ir grįžti netoli 40 proc. BVP skolos lygio.