Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, kalbėta apie galimybes didinti teismų sistemos efektyvumą. Šalies vadovo teigimu, pastaruoju metu stebimas menkstantis teisėjo profesijos patrauklumas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pretendentų į teisėjus ir karjeros siekiančių asmenų atrankose, ypač – į teismų vadovų pareigas, dalyvauja vis mažiau pretendentų. Prie to neabejotinai prisideda sąlyginai nedideli atlyginimai, didelis ir netolygus darbo krūvis teismuose ar atskiruose teismo rūmuose bei neigiama visuomenės nuomonė apie teismus. G. Nausėda taip pat pabrėžė pačios pretendentų į teisėjus ir karjeros siekiančių asmenų atrankos procedūros ydingumą.

Pasak šalies vadovo, nepaisant to, kad bendras bylų skaičius teismuose kiekvienais metais mažėja, darbo krūvio teismuose ar teismo rūmuose nepavyksta subalansuoti. Yra ir tokių pavyzdžių, kai jis skiriasi beveik dvigubai. Tai rodo, kad įvykdyta teismų reforma nepasiekė savo tikslo, o reikalingų ryžtingų žingsnių, pavyzdžiui, tolesnio teismų reorganizavimo, vengiama. Be to, akivaizdu, kad trūksta lankstesnių priemonių paskirstant darbo krūvį tarp teismų, o ypač – teismo rūmų.

Prezidentas akcentavo, kad, norint sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais, viena esminių sąlygų yra principingas aukščiausių etikos standartų laikymasis teisėjų bendruomenėje. Tai yra bendras teismų vadovų ir visų teisėjų reikalas, kaip ir korupcijos prevencijos užtikrinimo klausimai.

Teisėjų bendruomenės parodytas pasitikėjimas lėmė, kad nuo šiol naujosios Teisėjų tarybos nariai kartu ir kiekvienas atskirai dirbs tam, kad būtų užtikrinta teismų sistemos efektyvi veikla, atskirų teismų ir teisėjų nepriklausomumas.

Prezidentas pabrėžė, jog nepaprastai svarbu, kad Lietuvos teismų sistema susigrąžintų savo autoritetą, o teisėjo darbas būtų laikomas prestižiniu. Tam, be kita ko, ypač svarbi ir gera teismų sistemos komunikacija su visuomene, kuri padėtų įsigilinti ir suprasti teismų darbo reikalingumą ir prasmę.

Teisėjų tarybos nariams, kaip nurodoma pranešime, šalies vadovas palinkėjo, kad abipusis bendradarbiavimas stiprinant teismus būtų sklandus.

Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų taryba pataria Respublikos prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo. Kas ketverius metus renkamą Teisėjų tarybą sudaro 17 narių – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai pagal pareigas ir 14 teisėjų, išrinktų Visuotiniame teisėjų susirinkime.