UNESCO duomenimis, 78 proc. viso pasaulio moksleivius moko tvarumo principų, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitą. KTU doktorantės pastebi, kad tvarumą svarbu integruoti į ugdymą ne tik todėl, kad jaunoji karta bus ta, kuriai teks susidurti su tikrosiomis netvaraus elgesio pasekmėmis, bet ir todėl, kad jie gali keisti tėvų, senelių, brolių ir seserų požiūrį.

Prieš penkerius metus socialinį verslą sukūrusios Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė turi tikslą: kad kuo mažiau tekstilės gaminių – drabužių, batų, odinės galanterijos, namų tekstilės, aksesuarų – patektų į bendruosius konteinerius. „Dirbtuvių namus“ įkūrusios moterys bendraminčius skatina grįžti prie senelių, prosenelių šaknų ir pasistengti kiekvienam daiktui, kuris nebetinkamas naudoti, suteikti antrą gyvenimą.

Vitalija Uzialaitė – teisininkė, savo darbe ir laisvalaikio veikloje ypatingą dėmesį skirianti tvarumo idėjoms. Tvariau gyventi padedančia informacija, kurią randa ir sužino pati, ji mielai dalijasi su kitais socialiniuose tinkluose, specialiai sukurtoje paskyroje #tvarumolabirintais. Viena temų, kuri ypač aktuali vasarą – tvarus keliavimas.

„Dėk skiautę prie skiautės ir kas nors išeis“, – sako visų galų meistrė Nida Dilė. Kurti ėmė iš reikalo – tai dukras reikėjo aprengti, tai baldus atnaujinti. Nėrė į skiautinių kūrybą, rinkdamasi siūti ne iš naujų, o iš jau naudotų audinių. O tada... Kiek kūrybinių veiklų išbandė – sunku suskaičiuoti.