Viena iš Sausio 13-osios aukų Alvydas Matulka mirė ne nuo kulkos ar tanko – jį pražudė infarktas. LNK pokalbis su Valerijumi Ostapenko, chirurgu, kuris Sausio 13-osios naktį padėjo žmonėms prie Seimo.
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Kas aštunta moteris per gyvenimą suserga krūties vėžiu, o kas trečia – įvairiomis kitomis vėžio formomis. Pasak Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo, profesoriaus Valerijaus Ostapenko, kiekviena moteris turi būti budri visą gyvenimą, nes ši liga taikosi į įvairaus amžiaus grupes.
Žmogui, išgirdusiam diagnozę vėžys, dažnai pradeda iš po kojų slysti žemė. Kova su vėžiu – ilga ir sudėtinga, o kovoti dar sunkiau, jeigu žinai, kad ši liga turi savotišką stigmą. Moterys, kurios susidūrė su krūties vėžiu, vis dar tai patiria.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko 18-ame pasauliniame krūties ligų kongrese Orlande, Floridoje, (JAV) išrinktas šios tarptautinės organizacijos, vienijančios įvairius krūties vėžį gydančius specialistus, direktorių tarybos nariu.
“Į didžiausią pasaulyje krūties ligų kongresą susirinko apie 800 šioje srityje dirbančių specialistų iš įvairių pasaulio šalių, – sako NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. V. Ostapenko. – Krūties