Mados keičiasi ne tik drabužių spintose, bet ir laidojimo ceremonijose. Žmones išlydintys pripažįsta, kad žmonės vis dažniau ryžtasi laužyti tradicijas, daugėja ir tų, kurie patys imasi organizuoti savo laidotuves, praneša LNK.
Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus išduodami elektroniniu būdu, sakoma Vilniaus savivaldybės pranešime.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), rengdamasi blogiausiam koronaviruso plitimo scenarijui, parengė rekomendacijas, kaip laidoti ir šarvoti mirusius nuo koronaviruso.
Ministrų kabinetas trečiadienį pasisakė už tai, kad kremuotus palaikus būtų leidžiama laidoti nebeveikiančiose kapinėse, tačiau siūlo nesvarstyti šio klausimo Seime, o palikti Vyriausybei.
Sekmadienį, spalio 6-ąją,Vilniuje vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas.
Šios Vilniuje esančios našlaičių kapinės jau seniai nebeveikiančios. Čia atgulusių žmonių kapų giminės arba nelanko, arba tai daro itin retai, praneša LNK žinių tarnyba.
Kai negavus giminaičių sutikimo šeimyniniame kape buvo palaidotas svetimas žmogus, klaipėdietis Aleksandras Babeško kreipėsi į savivaldybę, kad būtų atliktas tyrimas, kas davė leidimą laidoti, ir pareikalavo, jog velionis būtų perlaidotas kitur. Tačiau valdininkai vyrui pasiūlė kapą padalyti pusiau ir palikti viską, kaip yra.
Lietuvių požiūris į kremavimą tampa vis liberalesnis – tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ lapkritį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kremavimas jau tapo tokiu pat laidojimo pasirinkimu, kaip ir laidojimas į žemę.