Dar 1967-aisiais Kernavėje po ilgokos pertraukos įvyko pirmoji Rasos šventė, ženklinusi naująją lietuviško atgimimo erą. Po daugybės metų lietuviai susitelkė ir atkūrė Rasos šventę – žmonių tarpusavio laimingo sambūvio ir darnos su gamta, Žeme, Dangumi šventę, vykstančią tuo metu, kai aukščiausiai metuose pakyla Saulė, gamta prisipildo gyvybės, vaistažolės turi didžiausių gydančių galių.
Trumpiausią naktį žmonės savo šventiniais veiksmais ir ugnimi nušviečia pasaulį, pagerbdami ir pavaduodami gyvybės, šviesos ir šilumos teikėją Saulę.
„Šian