Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
Po švenčių, kai šurmulys nurimsta, kai kurie žmonės pradeda jausti slogumą, net ir nusivylimą, kad daug kas klostėsi ne taip, kaip tikėjosi. Šis fenomenas visuomenėje vadinamas pošventine depresija ar melancholija, ir per porą savaičių paprastai praeina. Tačiau jei depresyvios nuotaikos užtrunka ilgiau – reikėtų sunerimti.
Trečiasis sausio pirmadienis yra oficialiai liūdniausia diena metuose. Šventinė apatija, šaltis, saulės trūkumas – visa tai susideda į faktorių, kad sausio ir vasario mėnesiais slogučio gali išties netrūkti, praneša LNK.
Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių.
Nerimas, nusivylimas, noras verkti, nuovargis – tokias dažniausias emocijas įvardino Lietuvos mokyklų mokiniai, paklausti, kaip šiuo metu jaučiasi. „Jaunimo linijos“ savanoriai per balandžio ir gegužės mėnesius virtualiai aplankė 30 Lietuvos mokyklų ir pasiekė virš 1500 gimnazistų – jiems pasakojo, kaip atpažinti savo jausmus ir kaip išdrįsti apie juos kalbėti.
Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų, įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. „Eurovaistinės“ vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai.
Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Vieni pradėjo dirbti iš namų, kiti neteko darbo, buvo priversti likti namuose, atsisakyti kelionių ir vakarėlių. Treti su virusu susidūrė akis į akį ir dar iki šiol jaučia neigiamus jo padarinius.
Didžiosios metų šventės džiaugsmo atneša ne visiems žmonėms – atvirkščiai, daugeliui gali sukelti dar didesnį liūdesį ir nerimą, todėl „Jaunimo linijos“ savanoriai – kaip ir kasmet – budės Kūčių vakarą ir naktį, abi Kalėdų dienas bei Naujųjų metų išvakarėse ir naktį, kad tiems, kuriems šventės sukelia liūdnus jausmus, turėtų kur kreiptis ir su kuo pasikalbėti.
Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai. Lietuvoje daugėja pykčio ir streso.