Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – jas gaus 12 politinių jėgų.
Kai Seime ima darbuotis komisijos, į partijų būstines veržiasi pareigūnai, vyksta kratos, dokumentų poėmiai, o jo ekscelencijai žadama apkalta, vadinasi, Lietuvoje jau vyksta rinkimai.
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikti pilietinę pareigą – balsuoti.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser perspėjo dėl didėjančių pavojų, kuriuos kelia Rusijos hibridinis tradicinio ir kibernetinio šnipinėjimo karas, ir apkaltino Kremlių skatinant migrantus vykti į Vakarų Europą.
Slovakai šeštadienį balsavo pirmajame prezidento rinkimų ture, kuriame Maskvos atžvilgiu palankiai nusiteikusių valdančiųjų remiamas politikas varžosi su proukrainietišku kandidatu.
Rinkimams susivienijusios bei kurti naują politinę jėgą užsimojusios Jono Dagio Krikščionių sąjunga ir Lietuvos šeimų sąjūdis (LŠS) paskelbė programines nuostatas bei sąrašą Europos Parlamento (EP) rinkimams. Rinkiminiu vedliu išrinktas vienas iš LŠS lyderių Algimantas Rusteika. Antrasis sąraše – buvęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. Trečioji Rasa Čepaitienė, o ketvirtoje pozicijoje įrašytas ambasadorius Vytautas Naudužas.
Rusija ketvirtadienį užtvirtino prezidento Vladimiro Putino pergalę praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose, atmesdama Vakarų ir nepriklausomų stebėtojų kritiką, kad tai buvo labiausiai korumpuotas balsavimas posovietinėje šalies istorijoje.
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja „atitrūko nuo tėvynės“ ir prarado savo rusiškas šaknis, o savaitgalį vykusius opozicijos protestus prieš rinkimus pavadino nepagrįstais.