Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė, kad jaunuoliai į kariuomenę būtų šaukiami iškart po mokyklos baigimo, išimtis taikant gerai išlaikiusiems brandos egzaminus, scenos meno atstovams ir sportininkams.
Sekmadienį Maskvoje buvo paskelbtas prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įsakas, pagal kurį, kaip ir kasmet, per pavasario šaukimą į Rusijos kariuomenę bus pašaukta 150 tūkst. šauktinių.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) siūlant atsisakyti šiuo metu studentams taikomų karo tarnybos prievolės išimčių, Seime bręsta priešingos iniciatyvos. Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas mano, kad studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose nereikėtų šaukti tarnauti. Visgi, politikas siūlo visus jaunuolius privalomai šaukti tarnauti po mokyklos, o studentams palikti savanoriškos tarnybos galimybę.
Trečiadienį vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) klausymuose studentų ir verslų atstovai iškėlė abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamos šaukimo reformos. Keliamas klausimas, ar privalomoji karo tarnyba netrukdys studijų procesams, pasigesta ir moterų įtraukimo.
Seime svarstomas variantas, kad atlikti karo tarnybos jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos, ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus pereinama prie studijuoti jau pradėjusių jaunuolių
Dėl sveikatos būklės netinkamiems šauktiniams turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kitas funkcijas, sako valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Dėl prastos psichikos sveikatos į kariuomenę nepatekusiems šauktiniams buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius siūlo neleisti ir vairuoti, ir turėti ginklo. Tačiau pritarti siūlymui neskuba nei gydytojai, nei visuomenė.
Pernai daugiau nei pusė šauktinių dėl sveikatos problemų pripažinti netinkamais privalomai karinei tarnybai, iš jų apie pusė netiko dėl psichinės sveikatos. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dabartinis Seimo narys Arvydas Pocius siūlo taisyti tvarką – tiems, kurie esą netinkami tarnybai dėl psichikos sveikatos ligų, neišduoti vairuotojo pažymėjimo ar leidimo ginklui.
Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis kritikuoja konservatorių lūkestį iki 2030 m. šalyje įgyvendinti visuotinio šaukimo idėją.