Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje.
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO.
Švedija ketvirtadienį pareikalavo, kad bet kokius sprendimus dėl galimo įtariamų kurdų kovotojų ir perversmo rengimu įtariamų asmenų išdavimo Turkijai priimtų „nepriklausomi teismai“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą.
Susitarimus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO Lietuva tikriausiai ratifikuos liepos viduryje neeilinės sesijos metu, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad kol kas dar neaišku, kada bus šaukiama neeilinė Seimo sesija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.