COVID-19, žaliavų brangimas, darbo jėgos trūkumas, konfliktai su kitomis valstybėmis – tik dalis negandų, dėl kurių verslas šiuo metu vos kvėpuoja. Pagalbos verslininkai kreipėsi į Seimo narius.
Lietuvos verslininkai nesureikšmina Kinijos sprendimo stabdyti vizų išdavimą Lietuvoje. Jų teigimu, pastaruoju metu kelionės į Kiniją nėra dažnos, be to, esant poreikiui vizas galima išsiimti kitose šalyse esančiose Kinijos ambasadose.
Kauno rajono savivaldybė puoselėja gražią tradiciją sukviesti į būrį pakaunės verslininkus ir pagerbti dirbusius šauniausiai. Spalio 21 d. pavakarę Raudondvaryje raudonu kilimu žengė septyni verslo lyderiai. Į skirtingus kampelius iškeliavo apdovanojimai už indėlį į biudžetą, už socialiai atsakingą verslą, už inovacijas, už turizmo skatinimą, už tvarios plėtros sprendinius ir draugiškumą aplinkai bei "Moteris versle" ir "Jaunas verslas" kategorijose.
Valstybės noras, gelbstint smulkiuosius verslininkus, leisti vietoj Uždarųjų akcinių bendrovių kurti Mažąsias bendrijas, atsisuko prieš ją pačią, praneša LNK žinių tarnyba.
Finansų ministerija, nespėjusi išdiskutuoti apie mokesčių teisingumą, prakalbo apie naują mokestį. Šįkart tiems, kurių pajamos per metus siekia bent 200 tūkst. eurų. Viliamasi, kad itin daug uždirbantys žmonės, sumokėję simbolinį 3 proc. mokestį, solidarizuotųsi prie koronaviruso pandemijos nuostolių, praneša LNK.
Kas leidžiama privačiame versle, griežtai draudžiama viešajame sektoriuje. Už klaidas ir nuostolingus sprendimus vieniems verslininkams pareigūnai tik pagrūmoja, o kitiems grasina laisvės atėmimu, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Kauno rajono savivaldybės vadovai visuomet pabrėžia, kad verslas savivaldybei yra labai svarbus. Ar svarbūs jaučiasi čia veiklą vykdantys verslininkai? Apie, tai, kokie yra šio krašto pranašumai ir perspektyvos, kalbamės su įmonės "Elinta" savininku ir vadovu dr. Vytautu Jokužiu.
Kaune rekonstruoti uždarius pagrindinę Senamiesčio Vilniaus gatvę, opoziciniai konservatoriai ragina atleisti ten įsikūrusius verslininkus nuo miesto mokesčių.
2,7 mln. eurų – tiek pajamų per pandemiją restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos bandė nuslėpti nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tai maždaug milijonu daugiau nei iki karantino. Inspekcijos skaičiavimais, po pandemijos restoranai atsigavo, bet padaugėjo mokesčių slėpimo atvejų.