Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime V. Zelenskis sakė, kad rezultatas yra bado grėsmė nuo šių grūdų priklausomose šalyse, galinti sukelti dar vieną migracijos krizę.

„To Rusijos vadovybė aiškiai siekia“, – pareiškė jis.

V. Zelenskis apkaltino Maskvą „tyčia kuriant šią problemą, kad būtų sunku visai Europai ir kad Ukraina neuždirbtų milijardų dolerių iš savo eksporto“.

Rusijos tvirtinimus, kad sankcijos neleidžia jai eksportuoti daugiau savo maisto produktų, Ukrainos prezidentas pavadino cinišku melu.

ES lyderiai sutarė uždrausti kone visą rusiškos naftos importą

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje.

27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

UŽDARYTI

>

[13]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Briuselyje susitikę ES lyderiai parengė kompromisinį susitarimą, numatydami išimtį dėl rusiškos naftos, pristatomos į Europą naftotiekiais, Vengrijai įspėjus, kad tiekimo sustabdymas sugriautų jos ekonomiką.

„Susitarimas uždrausti rusiškos naftos eksportą į ES. Tai iškart apima daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, atkertant didžiulį finansavimo šaltinį jos karo mašinai“, – viršūnių susitikimo metu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Maksimalus spaudimas Rusijai nutraukti karą“, – pridūrė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad šiuo žingsniu „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti tiekimo naftotiekiu į jų teritorijas.

„Rusija pasirinko tęsti savo karą Ukrainoje. Šįvakar, kaip europiečiai, vieningi ir solidarizuodamiesi su Ukrainos žmonėmis, mes imamės naujų ryžtingų sankcijų“, – tviteryje parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Jis taip pat kalbėjo, kad iki 2022-ųjų pabaigos turi būti nutraukta 90 proc. rusiškos naftos importo.

Ginčai dėl šeštojo sankcijų paketo supurtė Europos vienybę po penkių beprecedenčių ekonominių sankcijų Rusijai bangų dėl Kremliaus karo Ukrainoje.

Pagal kompromisą naftos embargo išimtis bus taikoma naftotiekiui „Družba“ – sankcijos galios tik rusiškai naftai, gabenamai į ES tanklaiviais.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tiesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po EVT posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė jis.

Nepaisant dėl Vengrijos prieštaravimo paliktos spragos, naujausios sankcijos yra vienos griežčiausių iš ES paskelbtų priemonių.

ES iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. sau reikalingos naftos ir buvo kritikuojama dėl to, kad toliau moka Maskvai, nors siekia sustabdyti jos karą Ukrainoje.

Ch. Michelis sakė, kad naujasis sankcijų paketas taip pat apima didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ pašalinimą iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, trijų valstybinių transliuotojų uždraudimą ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų įtraukimą į „juodąjį“ sąrašą.

Jis taip pat sakė, kad ES sutiko skirti Ukrainai 9 mlrd. eurų siekiant padėti patenkinti „skubius likvidumo poreikius“ .

„Barniai privalo liautis“

Dėl rusiškos naftos uždraudimo ES derėjosi ištisas savaites ir pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino bloko lyderius baigti vidaus „barnius“.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas ES viršūnių susitikimo Briuselyje dalyviams jis paragino juos priimti naujų veiksmingų sankcijų, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą.

„Visi barniai Europoje privalo liautis – vidaus rietenos tik skatina Rusiją daryti jums vis didesnį spaudimą“, – ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

„Laikas būti nebe atskiriems, nebe susiskaldžiusiems, o vienai visumai“, – pridūrė jis.

V. Orbanas, kuris dažnai prieštarauja ES ieškant bendros pozicijos, prieš pat susitikimą „geru sprendimu“ pavadino pasiūlymą sustabdyti tik tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importą.

„Tai reiškia, kad ant Vengrijos ekonomikos nebus numesta atominė bomba“, – sakė jis.

Tačiau V. Orbanas įspėjo, jog Budapeštui reikia „garantijos“, kad jis galės gauti rusiškos naftos ir jūra, jei kas nors nutiktų per Ukrainą einančiam naftotiekiui.

Pasak Ch. Michelio, ES „nusprendė imtis atitinkamų priemonių“, kad galėtų reaguoti ir užtikrinti „tiekimo saugumą“.

Grįžimas prie Vengrijos klausimo?

Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ importuoja 65 proc. jai reikalingos naftos ir drauge su Slovakija bei Čekija prašė importo draudimo išimties.

Diplomatai sakė, kad atitinkamoms šalims embargo įvedimas buvo atidėtas dvejiems metams, bet Budapeštas norėjo mažiausiai ketverių metų ir beveik 800 mln. eurų europinio finansavimo naftos perdirbimo gamykloms adaptuoti.

U. von der Leyen sakė, kad ES „kuo greičiau vienaip ar kitaip“ sugrįš prie bandymų uždrausti naftos importą į Vengriją naftotiekiu „Družba“.

Vengrija blokavo rusiškos naftos embargą V. Orbanui neseniai užtikrintai laimėjus rinkimus ir pradėjus savo ketvirtą kadenciją. Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina oficialius nerimo dėl rusiškos naftos draudimo pareiškimus.

Padėtį komplikuoja faktas, kad Briuselis dar nėra patvirtinęs paramos Budapeštui iš 800 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tęsiantis Bendrijos nesutarimams su Vengrija dėl teisinės valstybės principų laikymosi ir žmogaus teisių.

Nutraukiamas dujų tiekimas

Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime ukrainiečiams V. Zelenskis naftos embargą pavadino „labai svarbiu dalyku“ bet kokiam sankcijų paketui.

„Manau, kad Europai bet kuriuo atveju teks atsisakyti rusiškos naftos ir naftos produktų, nes tai susiję su pačių europiečių nepriklausomybe nuo [ginklu paverstos] Rusijos energijos“, – sakė jis.

Tuo metu Nyderlandai ir Danija antradienį turi prisidėti prie didėjančio Europos šalių, kurioms Rusija nutrauks dujų tiekimą, būrio. Tiekimas nutraukiamas valstybėms atsisakant mokėti Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ rubliais.

Po vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą Maskva pareikalavo klientų iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, mokėti už dujas rubliais, taip norėdama išvengti Vakarų finansinių sankcijų jos centriniam bankui.

„Gazprom“ nuo antradienio nutrauks tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, iš dalies valdomai valstybės, kai olandai atsisakė mokėti už rusiškas dujas rubliais, informavo Nyderlandų įmonė.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėjo, kad jų tiekimas gali būti nutrauktas praėjus gegužės 31-osios terminui.

Anksčiau Rusija dujų tiekimą vamzdynais jau nutraukė trims ES valstybėms narėms – Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat atsisakiusioms už jas mokėti rubliais. ES šį Rusijos sprendimą pavadino šantažu.

ES griežtinant ekonomines sankcijas Maskvai, ši tęsia puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur pasiekė tam tikrų laimėjimų, taip pat ir pramoniniame Sjevjerodonecke, kur artėja prie miesto centro.

„Padėtis Sjevjerodonecke tokia sudėtinga, kokia tik gali būti“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, visas regionas nepaliaujamai bombarduojamas – iš oro, artilerijos ir tankų.

Vokietijos ekspertai: Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus.

Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd. JAV dolerių, o didžiausias Kinijos eksporto dalis sudarė drabužiai, elektros prietaisai ir mechanizmai.

Savo ruožtu Kinija vis daugiau iš Rusijos perka energijos išteklių. 2020-aisiais, palyginti su 2010 metais, Rusijos lyginamasis svoris Kinijos anglių importe ūgtelėjo nuo 7 proc. iki 16,4 proc., naftos – nuo 6,4 proc. iki 15,4 proc., gamtinių dujų – nuo 4,2 proc. iki 15,4 procento.

Per vasarį Pekine vykusias žiemos olimpines žaidynes susitikę dviejų valstybių lyderiai deklaravo siekį dvišalės prekybos metines apimtis iki 2024-ųjų padidinti iki 250 mlrd. dolerių.

Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo Kinijos yra daug didesnė nei atvirkščiai, pažymi IW ekspertai.

Pernai Kinijai teko beveik 18 proc. Rusijos visos užsienio prekybos (vien tik eksporto – 15 proc.) – Kinija liko pagrindinė Rusijos prekybos partnerė. Tuo tarpu priešinga dalis sudarė vos 2,4 proc. – Rusija net nepateko į svarbiausių Kinijos prekybos partnerių pirmąjį dešimtuką.

„Viena vertus, Rusija yra svarbi Kinijos sąjungininkė, bet, kita vertus, Pekinas nenori priešpriešos su Vakarais, kuri kiltų jam stojus į Ukrainoje kariaujančios Maskvos pusę“, – sakė IW ekspertė autorė Sonja Beer (Sonja Ber).

Ji pridūrė, kad neaišku, kaip ilgai Kinija pajėgs išlaikyti šį „svyravimo kursą“.

ES šalys susitarė dėl sankcijų rusiškos naftos importui

27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai: susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

„Tai iš karto apima daugiau kaip [du trečdalius] iš Rusijos importuojamos naftos, nutraukiant didžiulį jos karo mašinos finansavimo šaltinį“, – po pirmosios iš dviejų neeilinio ES viršūnių susitikimo dienų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kol kas sankcijos netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai laipsniškai nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, – sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas liko nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.

Šalys taip pat susitarė dėl iki 9 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos Ukrainai, kad padėtų jai padengti viešąsias išlaidas, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą ir ligoninių bei mokyklų išlaikymą Rusijos invazijos sąlygomis. Dėl tikslios pagalbos formos – dotacijų ar paskolų – dar nesusitarta.

Vengrijos premjeras sveikina rusiškos naftos embargo išimtį 

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos. 

Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai. Tai leis išėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai toliau importuoti rusišką naftą vamzdynu „Družba“. 

„Šiąnakt šeimos gali miegoti ramiai, nes apsisaugojome nuo baisiausios idėjos“, – sakė V. Orbanas savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo kreipimesi.

„Pasiekėme susitarimą, kuriame konstatuojama, kad vamzdynais naftą gaunančios šalys gali toliau tvarkyti savo ekonomiką ankstesnėmis sąlygomis“, – sakė jis.

V. Orbanas grasino vetuoti susitarimą, tvirtindamas, kad visiškas rusiškos naftos embargas sugriautų Vengrijos ekonomiką.

Visiškas tiekimo sustabdymas „mums būtų buvęs nepakeliamas... kaip atominė bomba, bet mums pavyko to išvengti“, sakė premjeras.

Išėjimo prie jūros neturinti Vengrija iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ importuoja 65 proc. jai reikalingos naftos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad pagal pasiektą kompromisinį susitarimą „iš esmės iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“.

Separatistai: iš Rusijos karių užimto Mariupolio išplaukė pirmasis krovininis laivas

Iš Mariupolio į Rusiją išplaukė metalą gabenantis krovininis laivas, antradienį pranešė Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis.

Tai pirmas iš Mariupolio išplaukęs laivas nuo to laiko, kai šį Pietų Ukrainos uostamiestį užėmė Rusijos pajėgos.

„Šiandien 2,5 tūkst. t metalo lakštų ritinių išgabenta iš Mariupolio uosto; laivas plaukia į Rostovą“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė Rytų Ukrainos separatistų darinio – nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – lyderis Denisas Pušilinas.

Kyjivas: kova dėl Severodonecko kontrolės įžengė į lemiamą etapą

Kova dėl Severodonecko miesto Rytų Ukrainoje kontrolės įžengė į lemiamą etapą, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Remiantis naujausia štabo įvykių suvestine, Rusijos pajėgos šį miestą supančiose teritorijose vykdo atakas. Apie puolimą taip pat pranešta Bachmuto apylinkėse, čia rusų kariai atakavo Zolotės, Komyšuvachos, Berestovės, Pokrovsko ir Dolomitnės kaimus. Suvestinėje teigiama, kad šios atakos nebuvo sėkmingos, jų metu veikiausiai buvo siekiama visiškai apsupti Severodonecką, kuris yra paskutinis Ukrainos karių kontroliuojamas miestas Luhansko srityje.

Generalinio štabo teigimu, naktį į antradienį situacija kitose fronto dalyse buvo ramesnė, apie pavienes kovas buvo pranešta tik teritorijose aplink Slovianską. Pasak Donecko karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, pernakt šiame mieste surengtas raketų smūgis, kurio metu nukentėjo mokykla ir septyni gyvenamieji pastatai. P. Kyrylenka nurodė, kad atakos metu žuvo trys žmonės ir dar šeši sužeisti.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 32 žurnalistai

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 32 žiniasklaidos darbuotojai, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Euronews“.

V. Zelenskis savo kasdieniame naktiniame vaizdo kreipimesi nurodė, kad šis skaičius apima prancūzų žurnalistą Fredericą Leclercą-Imhoffą.

Pasak šio žurnalisto darbdavio Prancūzijos transliuotojo BFM TV, F. Leclercas-Imhoffas buvo mirtinai sužalotas skeveldrų.

„Kiek daugiau nei prieš mėnesį daviau interviu būtent šiam kanalui. Tai buvo mano pirmasis interviu prancūzų žiniasklaidai nuo visapusiško karo pradžios. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Frederico kolegoms ir šeimai“, – teigė V. Zelenskis.

J. Bidenas: Ukrainos kova su Rusija yra kova už demokratiją

JAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainos kovą su Rusija pavadino kova už demokratiją. „Besitęsiančioje kovoje už demokratiją ir laisvę Ukraina ir jos žmonės šiandien stovi priešakiniame fronte, kad išgelbėtų savo šalį. Tačiau jų kova yra visus žmones vienijančios didesnės kovos dalis“, - pareiškė J. Bidenas pirmadienį renginyje Arlingtono nacionalinėse kapinėse, skirtame žuvusiems amerikiečių kariams pagerbti. Tai esą kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir priespaudos, kova už esminius demokratijos principus, kurie būtini laisvai visuomenei.

Ir daug amerikiečių kareivių, kuriuos šiandien prisimena šalis, dalyvavo kovoje už demokratiją, kalbėjo J. Bidenas. Paskutinįjį gegužės pirmadienį JAV tradiciškai prisimenami karo veteranai ir kritę kariai.

Dėl laisvės verta aukotis, pažymėjo prezidentas. Demokratija nėra tobula ir tokia niekada nebuvo. „Tačiau ji verta kovos. Jei reikia, dėl jos verta mirti“, - sakė prezidentas.

V. Zelenskis: Rusija Donbase sutelkusi maksimalią kovinę galią

Padėtis Rytų Ukrainoje, pasak prezidento V. Zelenskio, lieka labai sudėtinga. Ten sutelkta „maksimali rusų pajėgų kovinė galia“, – sakė jis vaizdo įraše naktį į antradienį. Rusijos daliniai esą mėgina daryti vis didesnį spaudimą ukrainiečių kariams Donbase. Svarbiais Rusijos kariuomenės taikiniais V. Zelenskis įvardijo Severodonecką, Lysyčanską, Bachmutą, Slovianską ir Avdijivką. Pirmadienį buvo šaudoma ir Charkive bei Sumų regione Ukrainos šiaurės rytuose.

Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną. Kyjivas šiuo metu tikisi didelio puolimo prieš savo gynybinių pajėgų centrą Donbase šalies rytuose. Sloviansko-Kramatorsko regionas yra didžiausia aglomeracija Donbase, kuri vis dar kontroliuojama Kyjivo. Čia įsikūrusi ir šalies rytuose veikianti vadavietė.

V. Zelenskis vaizdo įraše užsiminė ir apie dėl karo gresiantį grūdų trūkumą pasaulyje. 22 mln. tonų grūdų, kurie Ukrainoje paruošti eksportui, dėl Rusijos vykdomos uostų blokados negali būti išgabenti iš šalies. Prezidentas įspėjo, kad dėl to Afrikos, Azijos ir Europos šalims gresia badas, kuris vėlgi gali išjudinti migraciją.

V. Zelenskis tame įžvelgia Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekį destabilizuoti Vakarus. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Ir Vakarų politikai kaltina Rusiją naudojant bado krizę kaip spaudimo priemonę, kad Vakari sušvelnintų sankcijas. Maskva kaltinimus neigia.

ES skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurų

Europos Sąjunga (ES) šiais metais skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurų finansinę paramą. Tai sakoma ES šalių lyderių pareiškime, kuris paskelbtas naktį į antradienį. Šioms lėšomis Ukraina galės padengti einamąsias sąskaitas, pavyzdžiui, išmokėti pensijas ir užtikrinti ligoninių darbą. Kol kas neaišku, kiek pinigų bus skirta kaip dotacija ir kiek kaip kreditas.

Pareiškime sakoma: „Europos Sąjunga pasirengusi 2022 metais suteikti Ukrainai naują išskirtinę iki 9 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą“. Remiantis tekstu, ES su G7 partnerėmis toliau rems Ukrainos vyriausybę, kad šalis nebankrutuotų.

Europos Komisija neseniai paskelbė, kad siūlys atitinkamas priemones. Tada ES ekonomikos komisaras Valdos Dombrovskis sakė, kad paramą pirmiausiai sudarys paskolos, tačiau dalis bus ir dotacijos. Ukrainos duomenimis, šalis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kas mėnesį gauna beveik 4,7 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurių Ukrainos biudžetui reikia socialinėms išlaidoms dėl karo.

TVF mano, kad Ukrainai per mėnesį reikia apie 5 mlrd. dolerių, kad būtų užtikrintas vyriausybės ir svarbių valstybinių institucijų funkcionavimas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, ekonominiams nuostoliams padengti šaliai reikia apie 6,5 mlrd. eurų per mėnesį. Dar šimtai milijardų reikalingi šalies atstatymui.

Rusų karių pajėgos kontroliuoja dalį Sjevjerodonecko Rytų Ukrainoje

Rusijos pajėgos perėmė dalinę Rytų Ukrainoje esančio Sjevjerodonecko miesto kontrolę, antradienį sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas, Maskvos kariuomenei stumiantis gilyn į Donbaso regioną.

„Padėtis itin sudėtinga. Dalį Sjevjerodonecko kontroliuoja rusai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos dar išlaiko kai kuriuos šio pramoninio miesto rajonus, o rusų kariai „negali laisvai judėti po miestą“.

S. Haidajus taip pat sakė, kad „priešas planuoja operaciją aplinkiniams kaimams išvalyti“.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

Sjevjerodoneckas, kur prieš karą gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių urbanistinių centrų Rusijos kelyje, jai siekiant užimti visą Luhansko sritį ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko srities dalies administracinį centrą.

Okupantai raketomis smogė Slavjanskui

Rusijos kariai pradėjo raketų ataką prieš Slovjanską, mažiausiai trys žmonės žuvo ir šeši buvo sužeisti. Apgadinta mokykla ir septyni daugiaaukščiai pastatai, vyksta gelbėjimo darbai, skelbia UNIAN.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

„Mažiausiai trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti per naktį rusų karių surengtą raketų ataką Slavjanske. Buvo apgadinta mokykla ir mažiausiai septyni pastatai“, – rašė jis.

P. Kirilenko pridūrė, kad dabar vyksta gelbėjimo darbai, tikslus aukų ir sužeistųjų skaičius bus žinomas juos užbaigus.

Kyjivas: Rusijos pajėgos kontroliuoja „pusę“ Sjevjerodonecko

Rusijos pajėgos kontroliuoja pusę Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto, antradienį pranešė vienas ukrainiečių kariuomenės pareigūnas, Maskvos kariuomenei nesiliaujamai veržiantis gilyn į Donbaso regioną.

„Deja, fronto linija dalija miestą pusiau. Bet miestas tebesigina, miestas vis dar ukrainietiškas, jį gina mūsų kariai“, – tiesioginėje transliacijoje kalbėjo miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus anksčiau padėtį Sjevjerodonecke apibūdino kaip „itin sudėtingą“ ir pripažino, kad dalį miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja kai kurias Rytų Ukrainos pramoninio miesto teritorijas ir neleidžia Maskvos kariams „laisvai judėti per miestą“.

S. Haidajus taip pat pareiškė, kad „priešas planuoja operaciją aplinkiniams kaimams išvalyti“.

Sjevjerodoneckas, kur prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių didesnių miestų, esančių Rusijos kelyje, Maskvai siekiant užimti visą Luhansko sritį ir Rytų Ukrainos faktinį administracinį centrą Kramatorską.

S. Lavrovas birželio 8-ąją vyks į Turkiją derybų dėl Ukrainos grūdų eksporto

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas. 

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) per televiziją transliuotame interviu sakė, kad S. Lavrovas birželio 8 dieną atvyks į Turkiją „derybų dėl saugumo koridoriaus, kuris apimtų ir kviečių gabenimą Juodąja jūra, atidarymo“.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) sakė, kad Maskva pasiruošusi tartis dėl Ukrainos uostų atvėrimo grūdų eksportui. 

Kyjivas sako, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados šalis negali eksportuoti 22 mln. t grūdų.

„Bloomberg“: Rusija dėl ES įvedamo naftos embargo per metus neteks iki 10 mlrd. dolerių

Tarptautinė žiniasklaida paskaičiavo tikėtiną smūgį Kremliaus piniginei dėl Europos Sąjungos įvedamo embargo rusiškai naftai.

Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, įsigaliojus ES draudimui importuoti Rusijos laivais tiekiamą naftą, tvirtos valiutos srautai į Rusiją sunyks iki 10 mlrd. JAV dolerių per metus.

Tokia tikėtina praradimų suma nustatyta įvertinant ir tai, kad dėl šio embargo Rusija bus priversta siūlyti savo naftą pirkėjams Azijoje su solidžia nuolaida. Rusiška nafta Azijos rinkoje jau dabar yra maždaug 34 JAV doleriais už barelį pigesnė bei Šiaurės jūros „Brent“ nafta.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Kompromisiniu susitarimu numatyta išimtis dėl rusiškos naftos tiekimo „Družba“ vamzdynu Vengrijos kryptimi, kuris sudaro apie dešimtadalį viso.

„Tai iškart apima daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, atkertant didžiulį finansavimo šaltinį jos karo mašinai“, – pareiškė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES“, – pridūrė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Maskva: Vakarai ir Kyjivas turi imtis veiksmų pasaulinei maisto krizei spręsti

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad didėjančią pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą karo Ukrainoje, turi spręsti Vakarai ir Kyjivas.

Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą, todėl didėja nuogąstavimai dėl pasaulyje galinčio pasireikšti maisto stygiaus ir bado.

Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

Vakarų šalys „sukūrė daug dirbtinių problemų, uždarydamos savo uostus Rusijos laivams, sutrikdydamos logistikos ir finansų grandines“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams per vizitą Bahreine.

„Jos turi rimtai apsvarstyti, kas joms svarbiau: užsiimti viešaisiais ryšiais aprūpinimo maistu saugumo klausimu ar imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti“, – pridūrė jis.

S. Lavrovas taip pat paragino Ukrainą pašalinti minas iš savo teritorinių vandenų, kad laivai galėtų saugiai plaukti Juodąja ir Azovo jūromis.

„Jei bus išspręsta išminavimo problema... Rusijos karinės jūrų pajėgos užtikrins netrukdomą šių laivų plaukimą į Viduržemio jūrą ir toliau į (jų) paskirties vietas“, – sakė S. Lavrovas.

Rusijoje ir Ukrainoje užauginami kviečiai sudaro 30 proc. pasaulinės pasiūlos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) sakė, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant vėl atverti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

V. Putinas pakartojo ne kartą išsakytą savo poziciją, kad pasaulyje pasireiškiantis maisto stygius yra „trumparegiškos“ Vakarų politikos rezultatas, ir sakė, kad Rusija pasiruošusi eksportuoti „reikšmingus kiekius trąšų ir žemės ūkio produktų, jeigu būtų atšauktos atitinkamos antirusiškos sankcijos“.

Tyrimo grupę dėl karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, Slovakija

Jungtinę tyrimo grupę dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, Slovakija, antradienį pranešė Lietuvos prokuratūra.

Speciali tyrimo grupė buvo sudaryta kovo 25-ąją tarp Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Eurojusto ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. Ji inicijuota reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje. Dokumentą pasirašė šalių generaliniai prokurorai.

„Dėkoju kolegoms už šį sprendimą. Tikiu, kad šių valstybių dalyvavimas jungtinėje tyrimo grupėje bus naudingas tiek kiekvienoje valstybėje atliekamiems nacionaliniams tyrimams, tiek pasitarnaus bendros jungtinės tyrimo grupės efektyvumui. Neabejoju, kad ir toliau dirbsime kolegiškai ir efektyviai, nes mus vienija bendras tikslas“, – pranešime sakė Lietuvos generalinė prokurorė N. Grunskienė.

Eurojusto koordinaciniame pasitarime Hagoje N. Grunskienė pristatė Lietuvoje atliekamo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir agresijos nusikaltimo Ukrainoje ikiteisminio tyrimo eigą bei prokurorų ir pareigūnų atliktus darbus.

Lietuvoje šį tyrimą atlieka bendra Generalinės prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo grupė.

Suderinus ir bendradarbiaujant su Ukrainos generaline prokuratūra, į Ukrainą gegužės mėnesį buvo išvykusios dvi prokurorų ir pareigūnų bei ekspertų grupės dalyvauti Kyjivo ir Charkivo srityje atliekamuose tyrimo veiksmuose, įvykio vietų apžiūrose.

Kartu su Ukrainos kolegomis, Lietuvos prokurorai ir pareigūnai dalyvavo atliekant sunaikintų civilinių objektų, sprogimo vietų, sugadintos karinės technikos apžiūras, apklausiant nukentėjusius ir liudytojus.

Ukrainoje už kaimų apšaudymą nuteisti kalėti du rusų kariai

Ukrainos centrinėje Poltavos srityje du Rusijos kariai dėl karo nusikaltimų buvo nuteisti kalėti ilgiau nei 11 metų, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Kariams Aleksandrui Bobykinui ir Aleksandrui Ivanovui buvo skirtos 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal teisės aktus dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo“, socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Generalinė prokuratūra paskelbė neryškią nuotrauką, kurioje matyti du kasdienius drabužius vilkintys plikai nusiskutę vyrai, sėdintys stikliniame kaltinamųjų narve. 

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad abu kariai pripažino savo kaltę dėl kaltinimų ankstyvuoju karo etapu iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ apšaudžius du kaimus rytinėje Charkivo srityje.

Pasak pranešimo, karių advokatai prašė švelnesnės bausmės, tvirtindami, kad jie tik vykdė įsakymus ir veikė verčiami.

Gegužės 23 dieną Kyjivo teismas 21 metų rusų kariui dėl karo nusikaltimų skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Manoma, kad šie trys nuosprendžiai, paskelbti po trumpų teismo procesų, yra pirmieji iš daugelio dar laukiančių rusų karių teismų.

Ukraina sako pradėjusi tūkstančius tyrimų dėl karo nusikaltimų, įvykdytų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į provakarietišką kaimyninę šalį.

Teisių gynimo organizacijos išreiškė viltį, kad rusų karių teismai Ukrainoje bus nešališki ir skaidrūs.

I. Venediktova šią savaitę paskelbė apie pirmąją Rusijos kariui iškeltą bylą dėl išžaginimo. Įtariamasis dar nesulaikytas. 

Kyjive gegužės 23 dieną nuteisus 21 metų rusų karį Vadimą Šišimariną, Kremlius pareiškė negavęs jokios informacijos apie jo bylą, kol vyko teismo procesas.

„Kiekvieno Rusijos piliečio likimas mums yra nepaprastai svarbus“, – praėjusią savaitę sakė Kremlius.

Rusų kariams atstovaujantys ukrainiečių advokatai sako nepalaikantys kontaktų su teisininkais ar kariuomenės pareigūnais Maskvoje.

J. Borrellis: Rusija bus priversta mažinti naftos kainas

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrelis pripažįsta, kad Europos embargas naftai iš Rusijos nebūtinai sumažins šios šalies naftos eksportą. „Mes negalime uždrausti Rusijai parduoti naftą kam nors kitam, – sakė jis antradienį ES viršūnių susitikimo Briuselyje kuluaruose. – Nesame tokie galingi“.

Kartu J. Borrellis atkreipė dėmesį į tai, kad ES pastaruoju metu buvo svarbiausia Rusijos klientė. „Jiems dabar reikės dairytis kitų, ir jie tikrai turės mažinti kainas“, – teigė jis.

Todėl, anot J. Borrelio, ES tikslai bus pasiekti. „Reikia atimti iš rusų lėšas karo mašinai finansuoti, – teigė jis. – Tai neabejotinai įvyks“.

Lenkijos ministras pirmininkas nori, kad V. Putinas būtų „pašalintas“ nuo valdžios

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis norėtų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų „visiškai pašalintas“ iš Kremliaus.

„Jei Europa ir laisvasis pasaulis pralaimės šį mūšį, pralaimės šį karą, mes nebebusime saugūs, nes mums visada grės pavojus ir šantažas iš Putino“, – sakė M. Morawieckis „Sky News“ per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje dėl karo Ukrainoje.

„Žinoma, norėtume, kad jis būtų visiškai pašalintas“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Putinas atstovauja „brutalią jėgą“.

Pagalbos grupė perspėja, kad Severodonecke į kryžminę ugnį yra patekę 12 tūkst. civilių

Viena svarbiausių tarptautinės pagalbos agentūrų perspėja, kad humanitarinė padėtis Rytų Ukrainos Severodonecko mieste darosi vis katastrofiškesnė.

„Mes baiminamės, kad iki 12 tūkst. civilių vis dar lieka mieste kryžminėje ugnyje ir neturi pakankamos prieigos prie vandens, maisto, vaistų ar elektros“, – sakoma Norvegijos pabėgėlių tarybos (NRC) generalinio sekretoriaus Jano Egelando pranešime.

Miestuose dvyniuose Severodonecke ir Lysyčianske prieš karą gyveno 380 tūkst. žmonių. Rusijos aviacijos ir artilerijos bombardavimas ypač nuniokojo Severodonecką. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, apgriauta maždaug 90 proc. namų, daugiau nei du trečdaliai – visiškai sunaikinti.

Bendradarbiaudama su vietos partneriais praėjusią savaitę NRC išdalino maisto ir higienos reikmenis rajone likusiems civiliams, sakoma pranešime. Tačiau dėl intensyvėjančios kovos tokie pristatymai tapo neįmanomi. Nuolatinis apšaudymas verčia civilius ieškoti prieglobsčio bombų slėptuvėse ir rūsiuose, o iš miesto liko nedaug pabėgimo kelių, sakė J. Egelandas.

„Negalime išgelbėti gyvybių po granatų kruša“, – sakė jis.

Rytų Ukrainoje sunaikintas didelis „Wagner“ samdinių dalinys

Rytų Ukrainoje, pasak šalies saugumo tarnybos, sunaikintas didelis Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių dalinys, praneša agentūra „Ukrinform“.

Saugumo tarnybos teigimu, tai pavyko išsiaiškinti viename perimtame Rusijos kario ir jo žmonos telefoniniame pokalbyje. Jo metu rusų karys skundėsi, kad savo užduočių negali įvykdyti nė gerai ištreniruoti samdiniai. Pasak jo, iš tam tikrai užduočiai Ukrainos rytuose dislokuoto „Wagner“ dalinio teliko „apgailėtini likučiai“.

Ukrainos saugumo tarnyba pridūrė, kad dabar „paprasti“ Rusijos kariai bijo kautis.

Turkijos URM vadovas: pagalba Ukrainai ginklais nepadeda pakeisti karo eigos

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu antradienį pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai nepadeda jai nugalėti Rusijos ir pakeisti karo veiksmų eigos, praneša Anatolijos naujienų agentūra.

Pasak Turkijos URM vadovo, kai kurios šalys manė, kad ginklų tiekimas Ukrainai leis jai pasiekti persilaužimą kare su Rusija.

„To nėra. Nė viena iš šalių nepasiekia reikšmingų laimėjimų mūšio lauke“, – pabrėžė ministras.

Anot M. Çavuşoğlu, Ukraina ir Rusija „pradeda suvokti“, kad jėga greitos pergalės nepavyks pasiekti.

„Pastaruoju metu vėl ryškėja dialogo tendencija. Mes taip pat esame už dialogą. Karo daroma žala, ypač Ukrainai, labai didelė. Turkija deda pastangas atnaujinti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas, taip pat ir valstybių vadovų lygiu“, – pridūrė jis.

Ukraina nustatė „kelis tūkstančius“ įtariamų karo nusikaltimų Donbase

Ukraina nustatė kelis tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų rytiniame Donbaso regione, kur intensyviai atakuoja Rusijos pajėgos, antradienį pranešė ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Žinoma, iškėlėme keletą tūkstančių bylų dėl to, ką matome Donbase“, – I. Venediktova sakė per spaudos konferenciją Hagoje, susitikusi su tarptautiniais kolegomis.

E. Macronas siūlo V. Putinui nutraukti Odesos blokadą pagal JT rezoliuciją

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal JT rezoliucijos sąlygas.

„Per praėjusį šeštadienį vykusią diskusiją su Olafu Scholzu pasiūliau prezidentui Putinui imtis iniciatyvos, kad Jungtinėse Tautose būtų priimta rezoliucija, kuri apibrėžtų labai aiškias šios operacijos gaires“, – pareiškė prancūzų lyderis po Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo.

Rusija smogė azoto rūgšties cisternai Ukrainos Sjevjerodonecke

Rusijos pajėgos smogė azoto rūgšties cisternai vienoje chemijos įmonėje Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį jos šiuo metu bando užimti, antradienį pranešė vietos administracijos vadovas ir paragino gyventojus imtis apsaugos priemonių.

Per Maskvos pajėgų aviacijos smūgį buvo „pataikyta į azoto rūgšties cisterną chemijos įmonėje“, per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Haidajus.

„Azoto rūgštis pavojinga įkvėpta, praryta arba patekusi ant odos ar gleivinės“, – pridūrė pareigūnas ir perspėjo žmones neišeiti iš slėptuvių, taip pat pasiruošti apsaugines kaukes, suvilgytas sodos tirpalu.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos pajėgos kontroliuoja „didžiąją dalį“ Sjevjerodonecko

Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja „didžiąją dalį“ Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto, kur pastarosiomis dienomis vyko įnirtingos kautynes, antradienį pranešė vietos administracijos vadovas.

„Deja, šiandien Rusijos pajėgos kontroliuoja didžiąją dalį miesto“, – savo vaizdo pranešime sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jis pridūrė, kad „90 proc.“ miesto yra sugriauta.

Pareigūnas pažymėjo, kad dabar nebėra „jokios galimybės išvykti iš Sjevjerodonecko“.

Maskvos pajėgos atrodo artėjančios prie savo tikslo užimti šį svarbų miestą. S. Haidajus keliomis valandomis anksčiau sakė, kad priešininkai kontroliuoja „pusę“ Sjevjerodonecko.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Kyjivo kariuomenė „tęsia gynybą savo dabartinėse pozicijose“.

Pasak S. Haidajaus, ukrainiečių kariams negresia būti apsuptiems.

„Nuogąstavimai, kad mūsų kariuomenė bus kažkur apsupta... to nenutiks“, – sakė jis ir ir pridūrė, kad kariai „nuolat palaiko ryšį“ su Ukrainos valdžios tarnybomis.

Pirmadienį vienas evakuacijos autobusas nebegalėjo paimti žmonių iš Sjevjerodonecko, kai transporto priemonė buvo apšaudyta Rusijos artilerijos ir žuvo vienas ja važiavęs prancūzų žurnalistas.