Neprireiks adatų

Kraujo tyrimai be jokių adatų. Taip trumpai būtų galima apibūdinti trijų brolių Vizbarų įkurtos puslaidininkių fotonikos ir elektrooptinių sistemų gamybos įmonės „Brolis Semiconductors“ vieną pastarųjų pasiekimų, apie kurį plačiau tarptautiniame mokslo ir inovacijų renginyje „Sveikata visiems: mokslo ir inovacijų savaitė 2019“ pasakojo vienas kompanijos įkūrėjų Augustinas Vizbaras.

Kartu su LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkais sukurta inovatyvi kraujo biocheminių rodiklių technologija leidžia nuolat neinvaziniu būdu stebėti gliukozės, laktatų, šlapalo, serumo albumino ir kitų medžiagų koncentraciją sveikų ir sergančių asmenų kraujyje. Tyrime naudojama technologija nepažeis odos bei gleivinių, nesukels jokio skausmo ir rizikos per kraują perduoti pavojingas infekcijas.

„Mūsų kuriama technologija nėra tik vienas prietaisas, tai yra jutiklių technologijos platforma“, – apibūdino A.Vizbaras. Kalbėdamas apskritai apie įmonės veiklą, jis minėjo, kad pelną nešti ji pradėjo tik po ketverių veiklos metų, o apie 80 proc. darbuotojų yra inžinieriai-fizikai. Medikų, chemikų komandoje neturi – šią spragą užpildo glaudus  bendradarbiavimas su LSMU.

Atsiveria naujos perspektyvos

Renginyje dalyvavo ir bendrovės „Ferentis“, bendradarbiaujančios su LSMU, vadovas biofizikas Ramūnas Valiokas, kurio su kolegomis Vilniuje suburtas mokslinių tyrimų padalinys dirba nanotechnologijų srityje.

„Tiek biofizikos, tiek nanotechnologijų objektas yra sandūros tarp gyvųjų ir negyvųjų sistemų, pvz., ląstelių ir dirbtinių medžiagų. Šiose sandūrose apstu naujų reiškinių, kuriuos ištyrus ir supratus atsiveria naujos perspektyvos sprendimams biotechnologijose ir medicinoje“, – kalbėjo R.Valiokas.

Kaip sėkmingiausią bendrovės produktą jis įvardijo bendro steigėjo, Švedijoje dirbančio iš Indijos kilusio chemiko Dr. Jaywanto Phopase’o, sukurtą sintetinių baltymų technologiją. Ji leidžia efektyviai kurti medžiagas, tinkamas tiek žmogaus audinių modeliams mėgintuvėlyje, tiek naujos kartos implantams ir atkuriamajai medicinai.

„Kartu su nanotechnologijomis šios medžiagos turi puikias galimybes praplėsti atkuriamosios medicinos prieinamumą ir galimybes, neseniai atlikti pirmieji bandymai su gyvūnais tai patvirtina“, – aiškino R.Valiokas. Jis akcentavo, kad mokslininko profesija yra specifinė, pasižyminti daugybe įvairių, nuolat kintančių sąsajų su kolegomis visame pasaulyje, bendradarbiais, konkurentais, finansuojančiomis institucijomis, investuotojais ir pan.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Dažni iššūkiai būna įgyti gebėjimus, kurie tarsi intuityviai nėra susiję su tiesioginiu darbu. Bet tai visada įmanoma ir įdomu. Bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių mokslininkų, mokslo įstaigų ir kt. šiandieniame moksle dažniausiai jau yra kasdienybė. Retai kurioje mokslo srityje galima rasti solo modelį. Nors asmenybių, lyderių vaidmuo visuose bendradarbiavimuose išlieka esminis“, – sakė R.Valiokas.

Tiems, kurie svarsto rinktis mokslininko, išradėjo kelią jis patartų įgyti tvirtus pagrindus, paskui siūlytų skirti laiko akiračio praplėtimui, tarpdisciplininiams dalykams, netgi visai kitai specialybei. „Klausytis patyrusių kolegų patarimų, bet puoselėti savo idėjas ir sumanymus, drąsiai rinktis savo, o ne kieno nors primestą, kelią“, – patarė R.Valiokas.

Įvertina pakitimus, jų lygį

„Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti nemažą dalį medicinoje kylančių problemų, ypač radiologijoje“, – sakė bendrovės „Oxipit“ atstovas Naglis Ramanauskas, radiologas rezidentas, kuris dar studijuodamas mediciną nusprendė pasinerti ir į dirbtinio intelekto sritį.

Renginio dalyviams jis pasakojo apie su kolegomis sukurtą dirbtiniu intelektu paremtų radiologinės diagnostikos trijų įrankių rinkinį „Chest Eye“.

Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti nemažą dalį medicinoje kylančių problemų, ypač radiologijoje.

Jie skirti radiologams. Vienas padeda įvertinti vaizdą, padidina radiologinės diagnostikos tikslumą, efektyvumą, mažina galimų klaidų skaičių, veikia greitai, tad kartu ir taupo specialistų bei pacientų laiką. Kitas įrankis,  dar prieš specialistui atsidarant vaizdus, juos jau būna suklasifikavęs pagal įžvelgiamos patologijos rimtumą. Trečiasis – edukacinis įrankis, taip pat dirbtiniu intelektu paremtas paieškos jau aprašytų radiologinių atvejų duomenų bazėje sprendimas.

N.Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad kurti sveikatos srities inovacijas yra sudėtingiau nei kitų sričių, nes čia griežtesnė nei kitur reguliacija, būtinas itin aiškus mokslinis pagrindimas bei saugumas.

Apdovanotos geriausios idėjos

Pastarąją savaitę LSMU buvo pristatomi įdomiausi ir inovatyviausi sveikatos priežiūros sistemą tobulinantys sprendimai bei idėjos, moksliniai darbai ir inovacijos, gaminiai ir paslaugos. Svarbi renginio dalis buvo ir sveikatos priežiūros srities aktualijos inovacijų srityje.

Šio tarptautinio mokslo ir inovacijų renginio, skirto mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai didinti, bendradarbiavimui ir ryšiams su verslu stiprinti, jauniesiems talentams ugdyti ir telkti, mokslinių tyrimų plėtrai su diskusijomis apie inovacijų svarbą skatinti, mokslinėms žinioms pritaikyti, metu buvo galima susipažinti ir su gimnazistų, studentų, jaunųjų mokslininkų idėjomis.

Renginio metu buvo galima susipažinti ir su gimnazistų, studentų, jaunųjų mokslininkų idėjomis, geriausiųjų autoriai buvo apdovanoti.

Geriausių idėjų, darbų autoriai buvo apdovanoti. Komisijos, sudarytos iš inovatyvaus verslo, universiteto, verslumo skatinimo organizacijų atstovų, sprendimu, po tūkstantį eurų bei nepiniginiais prizais buvo apdovanoti Kauno technologijos universiteto atstovė Neringa Šeperienė, pristačiusi kuriamą vėžio gydymo kokybės sekimo įrenginį, LSMU studentas Laurynas Skrodenis su komanda, kuri pristatė kuriamą automatizuotą 2D echokardiogramos analizatorių bei LSMU atstovė Rugilė Dauliūtė su komanda, pristatę arklių radiologijos programinę įrangą. Apdovanoti buvo ir kiti jaunieji mokslininkai.

Įspūdinga savaitė

„Ši savaitė buvo tikrai įdomi. Jos renginiai neabejotinai prisidėjo plėtojant universiteto inovacijų kultūrą ir skatino tyrėjus bendrauti su verslu. Tikimės, kad bendrų mokslo-verslo iniciatyvų skaičius dar labiau didės“, – kalbėjo LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.

Anot jos, svarbiausia turėti idėją ir siekį ją realizuoti. Kaip dar vieną pavyzdį ji pateikė ir sėkmingai veikiančią LSMU doktoranto Liudo Šlepiko įkurtą bendrovę „SynHet“.

„Plėtojant inovacijų kultūrą, universitetas stengiasi suteikti reikiamų žinių ir ne tik mokslo srityje. To pavyzdys – mokslo ir inovacijų savaitė, LSMU rengiama kasmet“, – teigė V.Lesauskaitė, pridūrusi, kad galimybes taip pat išplečia LSMU ir KTU dalyvavimas Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) Sveikatos platformoje, nes šis institutas finansuoja studentų ir doktorantų verslumo mokymus įvairiose Europos šalyse.