Niekas nebėga taip greitai, kaip laikas. Prieš metus Kalėdas sutikau mažame šeimos rate, karantine. Karščiuojanti, neužuodžianti ir nejaučianti skonio. Vis dėlto Kalėdos buvo paprastos ir tikros. Paaiškėjo, koks iš tiesų mielas priešventinis šurmulys, koks graudus jausmas sėdint prie balta staltiese užtiesto stalo, neskubiai šnekučiuojantis su tėvais ir artimaisiais, kokie mieli ginčai apie indus, patiekalus, politiką.