Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas? Akivaizdu, kad ne. Lietuvos produktyvumas šiuo metu net 14 procentų yra viršijęs prieš krizę buvusį piką, tuo tarpu Esti

Rusijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais siekęs 3-4 procentus, šių metų pirmąjį pusmetį beveik sustojo. Šis faktas sulaukė audringos ekonomistų ir žiniasklaidos reakcijos, kurią nesunku būtu pavadinti padėties dramatizavimu. Taip, Rusijos ekonomika suklupo, tačiau nėra prie bedugnės krašto – daugumos Rusijos makroekonominių rodiklių Europos valstybės galėtų pavydėti. Tuo tarpu galimo jos ekonomikos nuosmukio Lietuvos gamintojai gali ir nepajusti. Kone tiksliausiai Rusijos būklę neseniai apibūdino savaitraštis „The Economist“: „Rusija yra snaudžianti

Ignoruodamos vyriausybės siūlymus ir mokesčių reformos ekspertų grupės išvadas, politinės partijos suskubo registruoti įstatymų pataisas, „įvesiančias progresinius mokesčius Lietuvoje". Nesinori dar kartą priminti, kad pajamų apmokestinimo progresyvumą Lietuvoje jau dabar užtikrina diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), papildomas NPD, priklausantis nuo auginamų vaikų skaičiaus bei neegzistuojančios "Sodros" įmokų lubos, nors išmokoms tokios lubos yra nustatytos. Šį faktą politikai ir mokesčių mokėtojai tikrai turėtų žinoti. Taigi, disku