Partijų bėgliai – lyg amaras
Nei logika, nei sveiku protu nesuvokiama rinkėjų tolerancija taip vadinamų politinių migrantų vojažams. Juk yra seimūnų, per vieną kadenciją pakeitusių net kelias frakcijas.
Tokių, manyčiau, reikėtų kratytis kaip amaro.
Kur tai matyta, kad žmogus, į Seimą patekęs su komanda, pasiryžęs vykdyti partijos programą, turintis partijos puoselėjamus ideologinius įsitikinimus, staiga viską meta ir pabėga tarsi žiurkė iš skęstančio laivo. Kur? Ogi ten, kur daugiau pasiūlo. Prasideda vilionės pažadais, postais ir net pinigais.
O tai jau t
