Auga turistų srautai tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Šiemet pirmąjį pusmetį Baltarusijoje viešėjo daugiau nei 60 tūkst. lietuvių, baltarusių Lietuvoje pabuvojo beveik 10 tūkstančių daugiau.
Neįgaliesiems sukurti darbo vietas ėmėsi Alytaus miesto savivaldybė. Iš užimtumo programai skiriamų lėšų savivaldybė profesinio rengimo centre įkūrė kūrybines dirbtuves – čia bandeles kepa 6 neįgalūs asmenys.
Slenka ne tik Gedimino kalnas. Pastarosiomis dienomis nuslinko ir vos prieš porą metų pastatyto Alytaus Baltosios Rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną šlaitas bei pats upės krantas. Kodėl jis nuslinko ir įgriuvo – aiškinsis ekspertai, nes Alytaus valdžia ir tiltą stačiusi bendrovė nesutaria dėl nuošliaužų priežasčių.
Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną vakarinis šlaite įgriuvos siekia 1,5 metro. Nuošliauža susiformavo nuo pat šlaito viršaus ir driekiasi iki apačios apie 30 metrų.
Griūva ir prie dviračių tako Nemun
Alytuje steigiami savarankiško gyvenimo namai. Juose galės gyventi buvę nakvynės namų gyventojai, pakeitę gyvenimo būdą, nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, laikinai neturintys gyvenamojo būsto, pirmenybė bus teikiama dirbantiems.
Lietuvoje parduodamos šaltosios persikų arbatos „Nestea“ ir gėrimo „Lipton“ sudėtyje aptikta ne vien cukraus, bet ir fruktozės bei saldiklio – steviolio glikozido. Bulvių traškučiuose „Lays“ naudotas ne tik saulėgrąžų, bet ir palmių aliejus.
Baigėsi tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Anot organizatorių, per penkiolika metų skleisdamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, festivalis išsiugdė ištikimų gerbėjų ratą.
Į šiandien duris atvėrusį lietuvybės centrą Alytuje papildomai mokytis lietuvių kalbos, liaudies tradicijų panoro apie 20 vaikų – dauguma jų iš grįžusių emigrantų šeimų. Lietuvybės centras planuoja teikti ir psichologų pagalbą.
Dzūkijos miško gėrybių perdirbėjai kasdien superka dešimtis tonų grybų. Nors jų daug, perdirbėjai dalį dar įsiveža iš kaimyninių šalių. Iš superkamų Lietuvoje ir įvežamų iš kitur grybų vidaus rinkoje jų lieka apie 5-10 procentų.
Pasižvalgyti po Gardiną, paplaukioti Augustavo kanalu ar pasivaikščioti po Belovežo girios nacionalinį parką per nepilnus metus panoro daugiau nei 20 tūkst. lietuvių.
Šaltalankių augintojai tikina tokio gero derliaus kaip šiemet seniai neskynę. Šaltalankių augintojų Lietuvoje yra apie 100, konkurencijos nėra, nes uogų ir perdirbtos produkcijos trūksta. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją.