Mano gyvenimas, palyginus prieš metus ir dabar, pasisuko tokiu kampu, kad vienkartinių nosinaičių komplekto dažnai būtų maža. Bet kad jo ir nereikia. Tačiau šokt ir dainuot irgi nei nusiteikimo, nei noro nėra. Nepakyla sielos sparnai - turbūt neblogai pakirpti, nors mėgina. Tačiau nesėkmingai, juk atmušti į gyvenimo tikrovę. Tokių naujienų ar gerų pokyčių, kurie būtų verti pakelti šampano taurę, irgi nėra. O šampaną mėgstu, malonias progas irgi. Neišlepins gyvenimas jomis, kad ir kaip norėčiau. Manajame prie gero nepriprantama - čia panašiai kaip platus, gil

Pirmininke, kur gi Jūs, renginių Kaune nebus? Kaip čia vėlei atsitiko, kad Kaune ES neliko, Nėra anei padabnių, klerkų, Briuselio dailių Kaune? Kas gi čia yra? Kur lobistų gitara? Ar tik Vilnius iš visų, lobsta ant visų darbų?   Kavos greitai! Apsikirpt! Reikia Kaunui darbą dirbt! Iškaba tavo kreiva, tuoj kaip dėsiu su byla. Duosi kyšį? Ajajaj, kabo iškaba dailiai. Tvarkdarys buvo uolus, bet jau gavo į ragus.   Kas čia buvo? Vėl infarktas? Lekia greitkeliu tas mersas, Gal visi tik nesupratom, viskas liuks su tom sveikatom. „Kokso“ niekad nebandžiau, tik degtinės

Laisvalaikį mėgstu praleisti kine žiūrėdamas gerą filmą. Iš kino išeinu pasisėmęs naujų įspūdžių, kuriuos visada išanalizuoju. Deja, pastaruoju metu savo nustebimui patekau į filmą, kur nebuvo įprastų subtitrų, o filmo tekstą į lietuvių kalbą vertė vertėjas. Kadangi turiu klausos problemų, nieko, ką jis kalbėjo, neišgirdau. Suprantu: žiūrovams su normalia klausia patogiau klausyti vertėjo, o ne skaityti subtitruotą tekstą. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad į kiną ateina ir blogai girdinčių žmonių. Tokių yra ne tik tarp vyresnio amžiaus asmenų, be