Nedarbo lygis euro zonoje, spalį siekęs 11,7 proc., lapkritį, Eurostato skaičiavimais, pakilo iki 11,8 proc., užkopęs aukščiausiai nuo 1995 metų, kai pradėta rinkti šiuos duomenis. Bedarbių skaičius euro zonoje lapkritį siekė 18,8 mln. - apie 2 mln. daugiau nei prieš metus ir 113 tūkst. daugiau nei spalį. Didžiausias bendras nedarbo lygis buvo Ispanijoje – 26,6 proc., mažiausias – Austrijoje, kur siekė 4,5 procento. Vokietijoje nedarbo lygis siekė 5,4 proc., Prancūzijoje – 10,5 procento. Jaunimo nedarbo lygis euro zonoje sudarė 24,4 proc., o vien Ispanijoje - 56,5

Šalies darbo rinka per pastaruosius 12 mėnesių pasižymėjo teigiamomis tendencijomis – registruotų bedarbių per metus sumažėjo 7,4 proc. punkto, tačiau labiausiai – beveik perpus (45,4 proc.) – ilgalaikių bedarbių skaičius, praneša Lietuvos darbo birža. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 210,2 tūkst. bedarbių – 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Paskutinį kartą toks registruotų bedarbių skaičius buvo fiksuotas 2009 metų liepos mėnesį.Jaunimo iki 25 metų amžiaus įregistruota 25,4 tūkst. – 14,2 proc. mažiau nei analogišku praėjus

Daugiausia klaidų Lietuvos gyventojai padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenys. „Nuo pažangių ES šalių atsiliekame ne tik pagal rūšiuojančių gyventojų dalį, bet ir pagal rūšiavimo kokybę. Norėtume paskatinti gyventojus atidžiau rūšiuoti plastiko atliekas. Taip pat  raginame gyventojus aktyviau rūšiuoti popieriaus ir stikl