Aplinkos viceministrė: mokslinė tikrovė nepalieka teisės atidėlioti Žaliąjį kursą

  • Teksto dydis:

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti  klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Prie Jungtinių Tautų veikiančios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmadienį paskelbtoje  ataskaitoje įspėjama, kad pagrindinis pasaulio temperatūros limitas – globalinis atšilimas iki 1,5 laipsnio – bus pasiektas arba viršytas vos daugiau nei per dešimtmetį, jeigu vyriausybės nesiims sparčių sprendimų atsisakyti iškastinio kuro.

Ataskaita rodo, kad Paryžiuje išsiderėta riba gali būti išlaikyta tik sumažinant šiltnamio dujų emisijas per būsimą dešimtmetį.

„Jeigu sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnio riba nepavyks, kai kurioms nedidelėms valstybėms Ramiajame vandenyne tai reiškia, kad, dar sparčiau kylant jūrų lygiui, išnyks jų teritorija, o Lietuvai tai yra žinia, kad žmonių migracija į ES iš klimato paveiktų kraštų tęsis, tik dėl kitų priežasčių – dėl dykumėjimo, vandens išteklių stokos ir kitų prastėjančių išgyvenimo sąlygų“, – Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime cituojama G. Krušnienė.

IPCC sako neabejojanti, jog atmosfera, vandenynas ir Žemė šyla dėl antropogeninės veiklos. Ataskaitos santraukoje politikams įvardijama, kad praėjusį dešimtmetį globali temperatūra buvo 1,09 laipsnio aukštesnė nei 1850-1900 metais.

Pasaulinis vidutinis jūros lygis nuo 1901 iki 2018 metų pakilo 20 cm, o pastaruoju metu jūros lygio kilimo tempas padidėjęs beveik trigubai, palyginti su 1901-1971 metais.

Paryžiaus klimato susitarimu 2015 metais valstybės užsibrėžė, kad pasaulinės temperatūros augimas neviršytų 1,5 laipsnio, arba būtų žymiai mažesnis nei 2 laipsnių lyginant su ikiindustriniu lygiu.

Lietuvos teritorijoje šis kritinis planetai ir žmogaus civilizacijai limitas jau perkoptas – vien 1961-2021 metais vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pakilo 2,2 laipsnio.

IPCC ataskaitoje įvardijama, jog „atšilimas jau lemia daug orų ir klimato kraštutinumų kiekviename Žemės rutulio regione“.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šių metų vasarą Lietuvoje tris kartus registruotas stichinis reiškinys – kaitra, o per Valstybės dieną, liepos 6-ąją, sostinėje užfiksuotas rekordinis lietus, kai per mažiau nei 12 val. prilijo 79,7 mm kritulių (nuo katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklį skyrė vos 0,3 mm).

2020 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o pernai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra pirmą kartą buvo teigiama.

Seimas birželio 30-ąją patvirtino Klimato kaitos valdymo darbotvarkę, pagal kurią Lietuvoje šiltnamio dujų emisijos sumažėtų trečdaliu iki 2030 metų, o iki amžiaus vidurio Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų ES šalių, jau būtų klimatui neutrali.

IPCC ataskaita apibendrina mokslo, technikos, socialines bei ekonomines studijas apie klimato kaitos būklę, jos poveikį ir būsimą riziką, taip pat apie klimato kaitos greitį. Ataskaita parengiama remiantis daugybe mokslinių straipsnių, kuriuos peržvelgia ir apibendrina specialiai šiam tikslui sudaryta darbo grupė.

Ši ataskaita kitais metais bus papildyta antrąja dalimi – klimato krizės poveikio apžvalga, ir trečiąja dalimi – galimų sprendimų būdais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
karoče,nori įvesti tą mokestį tai ir neriasi iš kailio,dar ir ne to pripasakos,sekantis bus cukraus mokestis nes jūs neteisingai valgot
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių