- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Delfinai smalsūs kaip vaikai ir nuolat žaidžia. Jie naudoja įrankius, buriasi į komandas vedami bendrų tikslų, o pažindintis su priešingos lyties atstovais dažniausiai traukia dviese ar trise. Dar prieš 5 mln. metų jų smegenys buvo didesnės nei žmogaus, o šiandien mokslininkai, apsiginklavę moderniausia garso įrašymo technika bei „Google“ genijų kurtais algoritmais, stengiasi iššifruoti jų skleidžiamus garsus. Atsakymai apie tai, kokias žinutes skleidžia delfinai, pateikiami gegužės mėnesio žurnale „National Geographic Lietuva“.
Prieš daugiau nei 50 mln. metų palikę kitus žinduolius ant kranto, delfinai išplaukė į vandenynus, o šiandien šie gyvūnai yra bene žinomiausias „nežemiško proto“ pavyzdys.
Iki šiol gyvūnus treniruojantys ir pasirodymus su delfinais rengiantys profesionalai nėra tikri, kaip keli delfinai geba suprasti komandas ir idealiai atkartoti vienas kito judesius.
„Kai per delfinų pasirodymą jų treneris gyvūnams duoda ženklą parodyti triuką, kurio delfinai dar nerodė šio pasirodymo metu, jie paklūsta. Po 180 kg sveriantys gyvūnai nugrimzta, dar sykį apsikeičia aukštais švilpesiais ir ima drauge pūsti burbulus. Paskui pradeda greta vienas kito suktis vilkeliu“, – žurnale „National Geographic Lietuva“.
Šį nuostabų elgesį galima paaiškinti dvejopai: arba vienas delfinas mėgdžioja kitą taip greitai ir tiksliai, kad jų tarpusavio koordinacija tėra iliuzija, arba tai visai nėra iliuzija ir jie švilpaudami po vandeniu tiesiogine prasme aptaria planą.
Delfinai yra visiškai kitokie nei žmonės. Jie mato sonarais ir taip tiksliai, kad iš 30 m atstumo gali nustatyti, ar daiktas metalinis, plastikinis, ar medinis. Jie netgi gali pasiklausę kitų delfinų echolokacinio kleksėjimo išsiaiškinti į ką šie žiūri. Jie nekvėpuoja automatiškai, jų akys juda nepriklausomai viena nuo kitos. Panašu, kad miegant vienu metu ilsisi tik pusė jų smegenų. Mokslininkai net juokauja, kad delfinai lyg ateiviai, drauge su mumis gyvenantys toje pačioje planetoje.
Delfinai yra nepaprastai šnekūs. Jie ne tik švilpauja ir spragsi, bet ir skleidžia garsius plataus diapozono paketus, vadinamus pliūpsniais, kuriais drausmina jauniklius ir nubaido ryklius. Šių garsų besiklausantys mokslininkai nuo seno spėlioja, ką jie galėtų reikšti, jei apskritai ką nors reiškia.
„Neabejotinai tokie bendruomeniški gyvūnai su tokiomis didelėmis smegenimis nešvaistytų energijos povandeniniams plepalams, jei toje artikuliacijoje nebūtų prasmingo turinio. Tačiau net po pusšimčio metų tyrimų niekas vis dar negali pasakyti, iš kokių pagrindinių elementų susideda delfinų artikuliacija ir kaip tie elementai derinami“, – konstatuojama straipsnyje.
Tik maždaug per pastarąjį dešimtmetį aukštų dažnių povandeniniais garso įrašymo prietaisais pavyko užfiksuoti visą delfinų garsų spektrą, tik per pastaruosius porą metų atsivėrė galimybė naujais duomenų analizės algoritmais atlikti prasmingą šių įrašų analizę.
Patikimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mažiausiai vienas pastarąjį dešimtmetį plačiai tyrinėtas delfinų garsų tipas veikia kaip tam tikras nuorodinis simbolis. Delfinai vieni kitus identifikuoja ir kviečia skirtingais „žymimaisiais švilpesiais“. Manoma, kad dar būdamas jauniklis kiekvienas delfinas sugalvoja sau išskirtinį vardą ir juo naudojasi visą gyvenimą. Jūroje delfinai sveikinasi apsikeisdami žymimaisiais švilpesiais, ir, regis, ištisus dešimtmečius atsimena kitų delfinų švilpesius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas1
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...