„Vieni sako, kad yra apie 80 rūšių krokų, kiti, kad apie 100. Pas mus savaime augančių nėra, jie specialiai auginami. Prieš maždaug 50 metų buvo svogūninių augalų kolekcija, jie iškeliavo į kitą vietą, o kas liko – gražiai užsisėjo“, – LNK.lt žinių laidai teigė Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Krokai užsisėja gana plačiai, jų sėklos gali nuskristi į bet kurį kiemo kampą ir ten užaugti, specialių sąlygų jiems nereikia. Šios gėlės labai mėgsta saulę, o pačios dažniausios jų spalvos:  geltona, mėlyna, violetinė ir balta.

„Į madą ateina krokų sodinimas į šienaujamas pievas, į vejas. Atrodo labai gražiai, o kai jie nužydi ir subręsta sėklos – galima šienauti ir krokams nebepakenksi“, – sakė K. Obelevičius.

Jeigu orai šilti, krokai žydi pora savaičių, tad pasigerėti šiuo vaizdu netenka ilgai. Krokų veislių įvairovė neretai gali suklaidinti – yra pavasariniai ir rudeniniai krokai.

Yra bandančių išgauti šafraną iš pavasarinių krokų, tačiau tam tinkamiausi – rudeniniai. Šafranas gaminamas iš jų mažyčių, geltonų purkų. Dėl jų smulkumo, rinkti tenka rankomis, pavyzdžiui, norint gauti kilogramą šafrano, reikėtų nuskinti daugiau nei penkis tūkstančius žiedų.

„Jo kaina – apie 60 tūkst. eurų už kilogramą“, – pastebėjo K. Obelevičius.

Pievose žydint gėlėms yra ir pavojingų augalų, kurių reikėtų vengti. Tarp jų – eleboras, kuris, pasak, K. Obelevičiaus yra pavojingas, ir jo skinti nereikėtų.

„Tai vėdryninių šeimos augalas, o šios šeimos augalai, beveik visi – nuodingi“, – įspėjo botanikas.

Temperatūrai kylant, pavasarines gėles pakeis žydrės, sniegžydrės, puškinijos ir kitos. Botanikai sako, kad jeigu bus pakankamai šilta, už dviejų ar trijų savaičių galima sulaukti ir tulpių.