- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jolita Pretkutė
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio medelyno specialistė Jolita Pretkutė laisvalaikiu užsiima išties neeiline veikla – fotografuoja gyvates, o pavojingąją angį vadina vienu nuostabiausių gyvūnu.
Gyvena netoli aukštapelkės, tad gyvatės – kasdienybė
Miškininkyste Jolita žavėjosi jau nuo aštuntos klasės: „Gamta visada buvo šalia, norėjosi daugiau išmokti, sužinoti ir ateityje dirbti darbą, kuo glaudžiau susietą su gamta“. J. Pretkutė pasakoja, kad vaikystėje smalsumo nestokojusi, aplink namus buvusiose pelkėse ir miškuose ji nevengė stebėti pakampiuose susirangiusių angių.
Prie meilės gamtai bei gyvatėms prisidėjo ir Jolitos tėvai: „Matyt, toks kraujas – visa šeima gamtoje būdavome dažnai, nes ten tiesiog taip gera ir ramu. Mūsų šeima gyvena netoli aukštapelkės, o ten didžiausia tikimybė gyvates sutikti, ypač vienintelę nuodingą Lietuvoje gyvatę angį“. Todėl artumas ir meilė gamtai ir pastūmėjo ją gilinti žinias miškininkystės srityje.
Nors Lietuvoje daugiausiai sutinkamos tik trijų rūšių gyvatės (geltonskruostis žaltys, paprastoji angis ir lygiažvynis žaltys), Jolita jomis žavisi nė kiek ne mažiau: „Gyvatėmis susidomėjau būdama maždaug šešerių metų, kai pirmą kartą cirke pamačiau pitoną. Man tai nėra paprasti gyvūnai – jie be galo charakteringi ir savito elgesio padarai“.
Jolita sako mėgstanti stebėti gyvates, kurios įdėmiai tyrinėja priešais jas esantį žmogų, nors ir tenka kantriai laukti, kol gyvūnas „pozuos“. Jolitą stebina ir gyvačių žvynų judėjimo procesas, nes jos šliaužia tam tikru paviršiumi, į kurį tartum savotiškais nagais įsikimba pilvo žvynais ir pasistumia į priekį.
Pataria laikytis saugaus atstumo
„Kartą fotografuojant angies patelę iš už nugaros prakalbo susidomėjęs grybautojas, matyt, iš šono atrodžiau juokingai: susilenkusi ir prikišusi fotoobjektyvą kažką įnirtingai fotografavau. Krūptelėjau, nes tuo metu galvojau, kad gal saulė perkaitino galvą ir jau gyvatė pradėjo su manimi kalbėti, o tai buvo tik smalsus grybautojas“, – juokingu nutikimu miške fotografuojant gyvatę pasidalijo Jolita.
Nors Jolitos gyvatės visai nebaugina, tačiau miško svečiams pataria nuo šių gyvių laikytis saugaus atstumo, nemušti, netrypti, nežaloti. Nors ir smalsu, į rankas gyvatės neimti – žmogui nepavojingą žaltį nuo angies atskirti nėra sunku, tačiau baimės akys didelės ir tai padaryti gali būti sudėtingiau.
Jei angis įkastų – reiktų kreiptis profesionalios pagalbos ir vykti į ligoninę, nors kai kuriems jos įkandimas gali sukelti tik alerginę reakciją, o kitiems būti mirtinas. Įdomu tai, kad kasdama angis ne visuomet išleidžia nuodus.
Jos nuomone, žmonės gyvačių dažniausiai bijo dėl to, jog įprasta bijoti ko nepažįsti, neretai kausto ir paveldėta baimė – jeigu bijojo tėvai, bijos ir vaikai.
Pasak Jolitos, todėl baimė gyvatėms ir kyla iš informacijos ir žinių trūkumo visuomenėje: gyvatė žmogui nieko bloga nedarys, jei ir jai nebus keliamas pavojus. „Visi mes tos pačios gamtos vaikai“, – įsitikinusi ji.
Savitas raštas – kaip žmogaus antspaudas
Gyvatėms žmogaus nederama veikla jau kelia sunkumų: „Opiausia problema Lietuvoje yra su lygiažvyniu žalčiu, pagal radimvietes tos vietos jau yra saugomos, ir jų nėra daug“, – sako Jolita. Nors angių ir geltonskruosčių žalčių gana gausu (ypač kai sumažėjo šernų, kuriems šie gyvūnai – tikras skanumynas), didžiausią pavojų kelia žmogus. Šiukšlinant miškuose užteršiama ne tik gyvačių, bet ir kitų gyvūnų aplinka.
Ypač daug pasakoti Jolita gali apie pavojingąsias angis, kurias ji vadina įstabiomis gyvatėmis, kurios gimsta, o ne išsirita iš kiaušinių kaip, pavyzdžiui, žalčiai. Be to, ant galvos kiekviena angis turi savitą raštą, kuris gali būti prilygintas žmogaus pirštų antspaudams ir tuo išskiria angį iš kitų gyvačių.
O didžiausias džiaugsmas jos laukė, kai pavyko rasti angies išnarą bei aptikti angių poravimosi zoną – tuokvietę.
Jolita tikina, jog didžiuojasi ne tik savo fotografijos darbais, bet ir savo darbu: „Džiaugiuosi, kad esu miškininkė, dirbu tam, kad Lietuvoje augtų miškas, gilinu žinias ir dirbu apsupta nuostabių kolegų, draugiškų ir linksmų žmonių. Miškininkystė – ne tik profesija. Manau, daugelis pripažins, kad tai ir gyvenimo būdas“.
Pradėjusi profesionaliai domėtis gyvatėmis, Jolita bendrauja ir su užsienio herpetologais, skaito specializuotą literatūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
S. Nainė: manau, su mumis visada gyvens ir šunys33
Daugeliui gerai žinomai porai – Jonui ir Simonai Nainiams – namuose kompaniją palaiko net trys šunys, ir kiekvienas jų – su savo charakteriu, poreikiais ir įpročiais. Simona įsitikinusi, kad jų namuose visada bus šunų. N...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais1
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų2
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...